Lietuvos banko (LB) atliktos Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos duomenimis, padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų. Nors įmonių raidos būklės perspektyvos prastėjo, esama finansinė padėtis buvo vertinama palankiai, tačiau nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiems viešbučiams ir restoranams bankai vis dar ribojo skolinimą.

Lūkesčiai dėl būsto kainų augimo ir toliau buvo teigiami, tačiau dauguma bankų rinkoje įžvelgė pasiūlos pusės disbalansus.

Pirmąjį ketvirtį bankai šiek tiek griežtino skolinimo standartus, tačiau 2021 metais padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų. Dėl karo Ukrainoje pasikeitęs bankų rizikos vertinimas lėmė, kad šiek tiek griežtėjo tiek įmonių, tiek būsto paskolų teikimo standartai. Vartojimo paskolų teikimo standartai iš esmės nekito.

LB teigimu, karo poveikį labiausiai atspindi bankų lūkesčiai: daugiau nei pusė bankų ketino griežtinti paskolų įmonėms teikimo standartus, o beveik trečdalis – vartojimo ir būsto paskolų teikimo standartus. Nors standartai šiek tiek griežtėjo, paskolų įmonėms sąlygos iš esmės nekito, o dėl išaugusios konkurencijos dalis bankų ir toliau mažino paskolų namų ūkiams maržas.

LB teigimu, 2021 metų pabaigoje paskolų paklausa sparčiai augo, tačiau, padidėjus neapibrėžtumui, paklausa nustojo augti, o paklausos lūkesčiai suprastėjo. 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį paskolų įmonėms paklausa didėjo išaugus įmonių apyvartinių lėšų ir investicijų poreikiui.

Ypač reikšmingai didėjo būsto paskolų paklausa – išaugusią paklausą fiksavo 70 proc. būsto paskolas teikiančių bankų, o vartojimo paskolų paklausos padidėjimą – 40 proc. bankų.

Paskolų paklausą labiausiai didino sumažėjusios palūkanų normos ir išaugęs vartotojų pasitikėjimas, o būsto paskolų atveju – ir būsto rinkos perspektyvų vertinimas. Vis dėlto, prasidėjus karui, paskolų namų ūkiams paklausa nustojo augti, o paskolų įmonėms paklausa šiek tiek sumažėjo.

Įmonių ir namų ūkių finansinę būklę bankai vis dar vertino palankiai, tačiau finansinės būklės raidos vertinimas pablogėjo. Pernai pirmąjį ketvirtį visų veiklų įmonių būklė buvo vertinama palankiai, o geriausiai – prekybos ir gamybos įmonių. Taip pat pirmą kartą nuo pandemijos pradžios mažiau nei pusė bankų nurodė, kad viešbučių ir restoranų būklė yra bloga.

Vis dėlto daugumos ekonominių veiklų būklės raidą dalis bankų įvertino kaip blogėjančią. Prasčiausiai vertintos statybos ir NT įmonių būklės perspektyvos, taip pat buvo tikimasi mažesnės konkurencijos dėl skolinimo šių veiklų įmonėms, o beveik pusė respondentų neigiamai vertino gamybos ir transporto sektorius.

Bankai labiausiai skolinimą vis dar ribojo viešbučiams ir restoranams, taip pat padidėjo ribojančiųjų skolinimą NT, statybos ir transporto sektoriams. Dažniausiai bankai skolinimą ribojo dėl bendros ekonominės situacijos.

Bankai ir toliau tikisi, kad NT kainos sparčiai kils, o gyvenamojo NT rinkoje įžvelgė pasiūlos disbalansų. Pastaruosius keturis ketvirčius bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo NT kainų augimo per artimiausius metus reikšmingai nekito – visi bankai tikėjosi naujos statybos būsto kainų augimo, dauguma – daugiau kaip 5 proc., o 8 iš 9 respondentų manė, kad kils senos statybos kainos (dauguma bankų tikėjosi augimo iki 5 proc.).

Vis dėlto lūkesčiai tapo šiek tiek prastesni nei 2021 metų viduryje, nes neliko manančiųjų, kad per artimiausius 12 mėnesių kainos kils daugiau nei 10 proc.