Po siūlymo uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose – žuvininkų kritika

Seime antradienį ketinant pateikti siūlymą drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, žuvininkystės įmonės kritikuoja šią iniciatyvą ir teigia, kad dėl to gali sumažėti šviežios ir laukinės žuvies prieinamumas vartotojams. Jų teigimu, taip pat nebuvo atsižvelgta į mokslininkų argumentus.

„Kelia nerimą pasiūlymas visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, nes tai yra paskutinis vidaus vandens telkinys, kuriame dar galima žvejoti ir tiekti žuvį į rinką. Gali susidaryti rinkoje šviežios, natūralios žuvies, tam tikrų rūšių, deficitas ir išeities, kaip ją pakeisti, nelabai galime rasti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

„Kai kalbame apie Kuršių marias, ne tik vietos žvejai ir smulkieji ją naudoja kaip žaliavą, bet yra šeimos cechai, turintys tautinio paveldo sertifikatą, kurie tiekia ją rinkai. Matome tam tikrą asortimento pagausėjimą, nors kiekiai nedideli, bet kas liečia mūsų organizuojamus turgelius, po vieną kitą žveją ar mažą įmonę tikrai turime. Šitos žuvies uždraudimas turėtų tam tikrą neigiamą įtaką. Trečdalis asortimento yra akvakultūra, trečdalis – jūros žuvis ir trečdalis – šviežia, natūrali laukinė žuvis. Norisi atkreipti dėmesį, kad netekus šito segmento galimai kaina pakiltų“, – sakė M. Maciulevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į darbo vietas.

„Visa grandinė svarbi, ne tik žvejai, bet ir perdirbimas, logistika, pardavimas. Turime nemažai darbo vietų“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo vadovas.

Tuo metu žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Siga Jakubauskienė sakė, kad teikiant įstatymo projektą nebuvo dialogo su žvejais verslininkais.

„Kyla klausimas, ar buvo pakalbėta su verslo asociacijomis, kaip joms atsilieps, renginiams, kultūriniam paveldui. Noriu pasakyti, kad jokio dialogo nebuvo. Dialogo nėra, tai galbūt mūsų per mažai. Ar buvo paklausta vartotojų, ar jiems sveikas maistas svarbu, ar jie sutinka visiems žmonėms suteiktą teisę į Lietuvos turtą perduoti meškeriotojams“, – sakė S. Jakubauskienė.

Jos teigimu, taip pat nebuvo įsiklausyta į mokslininkų argumentus.

„Labiausiai nustebino, kad nebuvo paklausta mokslininkų. Ichtiologų kreipimasis, kuris nuskambėjo prieš porą savaičių, nesulaukė dėmesio. Jie sako, kad žuvų išteklių būklė atitinka vidutinę, bet saugojimui visą laiką yra erdvės. Darome išvadą, kad buvo kalbėta tik su mėgėjų žvejų organizacija“, – sakė S. Jakubauskienė.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Švagždys sakė, kad visiškas verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose gali neturėti tokio efekto, kokio tikimasi.

„Turime situaciją, kad mūsų vandenyse žuvis pas mus neužsilaiko, o užsilaiko labiau Kaliningrado srities vandenyse. Tai liečia ne tik vietines žuvis, bet ir migruojančias. Čia yra tas pats telkinys, o kvotos nustatomos visam telkiniui. Jei kvotos leis, mūsų kaimynai pasakė, kad jie problemos nemato ir jie sėkmingai žuvis gaudys ir dar pasididins savo sugavimo dalį. Todėl toks drastiškas veiksmas kaip pilnas uždraudimas neturės tokio efekto, kokio tikimasi“, – sakė A. Švagždys.

„Teigiamas efektas atsirastų, jei būtų padarytas barjeras sūriam vandeniui įtekėti, padaryti migracijos keliai, atvertos naujos nerštavietės ir sėkmingas dirbtinis veisimas. Kaip pavyzdį galima pasakyti, kad lašišų ištekliai dabar Lietuvoje yra tokie, kokių niekada nebuvo nuo Kauno HES, ir tai yra tik dėl dirbtinio įžuvinimo ir sėkmingo gamtosaugos inspektorių darbo“, – sakė A. Švagždys.

Kovo viduryje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.

Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 dienos turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Verslinė žvejyba būtų ir toliau galima polderiuose, taip pat toliau leidžiama stintų žvejyba Kuršių mariose su pūgžlių ir invazinių žuvų priegauda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jergutėliau

Jergutėliau  portretas
Koksai erzelis prasidėjo,vargšai brakonieriai,verslų pavidale,kiek jūsų ten Juodkrantėj,Nidoj,Drevernoj ir tt.tipo šeimų ranga,brakonieriavimo paveldas,kiekviena šeima turi po nenustatytą kiekį tinklųir visi tinklai dirba tiktai neatsispindi deklaracijose,kiekviena''šeima'' lupa tonom o deklaruoja kilogramais.Ir dar gazdina tipo jeigu jiems uždraus gaudyti žuvį Lietuvos marių pusėje tai visa žuvis išbėgs į Karaliaučių,nu žinoma ką ta žuvis čia veiks jeigu jos negadys,jai gi bus nuobodu,jau kitokių nesamonių nebesugalvojat,įsiruoškit aptvarus,auginkit žuvį ir gaudykit į sveikatą-sąžiningai,ne taip kaip dabar,ir nereikės verkšlenti,ir priekaištauti meškeriotojams,sumokėkit tiek mokesčių kiek meškeriotojai,tada ir priekaštaukit.

Lauris

Lauris  portretas
Mums uzdraus zvejyba o rusai juoksis ismusu ce nagus ikino Klimavicius su gaspromu dabar vyksta fft tanybos patikrinimas klimavicio saskaitos

kaip čia išeina?

kaip čia išeina? portretas
Ir vėl konservai pagauti už rankos dirbantys Kremliui? Nuo kada Lietuva savo sąskaita turi rūpintis Karaliaučiaus krašto žvejų laimikio gausa? Nes dabar niekaip kitaip įstatymo projekto neprisigėrus iššifruoti neįmanoma.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių