ŽŪM inicijuoja pataisas pienininkams: stiprinamos derybinės pozicijos, neliktų grupavimo

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, Pieno įstatymo pakeitimais, kuriuos šią savaitę ketinama aptarti su sektoriaus atstovais, siekiama „iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai“.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymi, kad viena iš esminių nuostatų, kurią siekiama įtvirtinti siūlomoje įstatymo redakcijoje – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį. Ministerijos teigimu, tokiu būdu nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną.

Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visus konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiančius pardavėjus.

Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju.

„Mūsų siūlomais įstatymo pakeitimais siekiame sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, o pirmiausiai – derybų dėl pieno kainos skaidrumą, naujai apibrėžti draudžiamuosius nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną“, – sako K. Navickas.

„Suprasdami pieno pardavėjų nepavydėtiną situaciją, norime spręsti klausimą iš esmės, todėl siūlome įstatymo pakeitimus, kurie sureguliuotų situaciją ne tik trumpu laikotarpiu, tačiau būtų tvarus ilgalaikis ir įstatymo galią turintis sprendimas“, – teigia ministras.

Anot jo, įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba ketinama aptarti šį penktadienį, o radus sutarimą su socialiniais partneriais bus ieškoma „greičiausio kelio, kad įstatymo projektas kuo skubiau atsidurtų Seimo darbotvarkėje“.

Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte taip pat siūloma nustatyti, kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant pieną supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pienas pristatymas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pieno pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, pieno kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.

Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina.

Šie objektyvūs rodikliai, pasak ministerijos, gali būti susiję su žalio pieno ar pieno produktų rinkos kainos pokyčiais, kaip, pvz., ES vidutine pieno rinkos kaina, o bent vienas iš šių rodiklių turi būti susijęs su pieno gamybos kaštų pokyčiais.

Ministerija numato nustatyti ir galimybę pieno pirkėjams taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, žadama, kad priemokų ir priedų sistema „būtų vieša ir iš anksto žinoma“.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.

Kartu siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.

Siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ministerija savo ruožtu žada įsipareigoti patobulinti pieno rinkos stebėjimo sistemą, parengti indikatorių rinkinį, kuriuo pieno rinkos dalyviai galėtų naudotis derybose.

Pieno ūkininkai, ragindami ministeriją spręsti sektoriaus problemas, pastarosiomis savaitėmis rengia protestus, o ketvirtadienį prie Seimo rengia didžiausią protesto akciją – joje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių. 

Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė siūlanti pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Planuojama išmoka siektų apie 37-38 eurus už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė. 

K. Navickas pripažįsta, kad parama iš esmės situacijos nepakeis, Europos Sąjungos prašoma skirti 18,6 mln. eurų paramos šiam ketvirčiui ir mokėti paramą, kol pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasieks Europos Sąjungos vidurkį.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pabrėžia, kad 8 mln. eurų parama yra per maža, o kad ūkininkai galėtų išgyventi bent penkis mėnesius, jiems reikėtų bent 40 mln. eurų.

Pieno gamintojai taip pat kritikuoja ministerijos siūlymą jiems kooperuotis, nes kooperatyvai yra per maži, kad darytų įtaką, jų plėtrai reikalingos ūkininkų lėšos, kurių jie neturi, ir prašo skubios paramos.