- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paaiškėjus, jog kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis kiek skiriasi, jų gamintojos - žinomos tarptautinės kompanijos - tikina, jog prisitaiko prie skirtingų šalių žmonių skonių, o produktų kokybė, anot jų, dėl to nenukenčia. Kai kurie gamintojai tikina, kad visoms rinkoms gamina pagal vienodą receptūrą.
Savo ruožtu Lietuvos vartotojų instituto vadovė mano, kad Lietuva galėtų bylinėtis su pasauliniais gamintojais dėl nesąžingos komercinės veiklos, o Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) tikina, jog skirtingais receptais gaminamų produktų problema Europoje tik pradedama spręsti.
Gamintojai prisitaiko prie vartotojų skonio
Šaltos arbatos "Nestea" gamintojos bendrovės "Coca-Cola" antrinės įmonės "Coca-Cola Baltics" atstovė spaudai Nelė Normakteigia, kad įmonė produktų receptus keičia, atsižvelgdama į vietos žmonių skonį.
"Mūsų "Nestea" šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse "Nestea" arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis, pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus", - komentare BNS teigė N. Normak.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų vienodų produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad šaltos persikų arbatos "Nestea" gamybai Vokietijoje naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje joje rasta cukraus, fruktozės ir steviolio glikozido.
Prancūzijos maisto produktų gamintojos "Danone" jogurte "Activia" su braškėmis Lietuvoje rasta 8,2 proc. braškių, o Vokietijoje - 9 proc., skyrėsi jogurtų skonis ir spalva.
"Danone" atstovė spaudai Baltijos šalims Giedrė Račkauskaitė sako, jog skirtinga sudėtis nereiškia, jog produktas - nekokybiškas. Ji negalėjo pateikti platesnio komentaro, nes įmonė dar negavo tyrimo rezultatų.
"Kompanijos "Danone" produktai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurių laikymąsi užtikriname visame pasaulyje be išimties. Bet koks ribinis sudėties skirtumas nereiškia kokybės skirtumų", - BNS teigė ji.
"Mars" korporacijos, kurios saldžiarūgščiame padaže "Uncle Bens Sweet and Sour" Lietuvoje buvo 2,6 proc. daržovių, o Vokietijoje - 2,7 proc., korporacinių reikalų direktorė Baltijos, Balkanų ir Adrijos regionams Skaistė Sruogaitė BNS sakė, jog šiam padažui naudojamas vienas receptas ir visoms rinkoms tiekiamas toks pat produktas.
"Nesame susipažinę su atlikto tyrimo metodologija, tačiau užtikriname, kad "Uncle Bens Sweet and Sour" padažas yra gaminamas toje pačioje gamykloje visoms Europos rinkoms pagal vieną, tą patį receptą. Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje parduodamame produkte yra 2,66 proc. daržovių. Tyrime nurodomas skirtumas galėjo atsirasti dėl skaičių apvalinimo", - BNS teigė S. Sruogaitė.
Lietuva galėtų bylinėtis su gamintojais
Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė mano, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų bylinėtis su tarptautinėmis kompanijomis dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu.
"Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Mes galime inicijuoti bylas atskiroms kompanijoms būtent dėl nesąžiningos komercinės veiklos. (...) Manyčiau, kad galėtų būti panaudotas jau egzistuojantis teisinis mechanizmas. Žinoma, tai pakankamai nelengva, bet, manau, įmanoma", - BNS teigė Z. Čeponytė.
Anot jos, ES galėtų reglamentuoti, jog gamintojai atskiriems produktų receptams sukurtų skirtingus prekės ženklus.
"Jeigu mes išleidžiame produktą su skirtingomis receptūromis, tai turėtų skirtis ir pats dizainas pakuotės. Aš dabar negalėčiau pasakyti, ar įmanoma priversti taip daryti. Logiškai galvojant, tai būtų du produktai ir jie turi turėti skirtingą įpakavimą ir etiketes", - sakė Z. Čeponytė.
Jos nuomone, patys pirkėjai galėtų padaryti didžiausią įtaką gamintojams, jei nustotų pirkti tokius produktus.
"Vartotojai turi labai didelius svertus. Jie arba perka produktus, arba ne. Tai iš esmės pagrindinis svertas, kuris motyvuoja pramonę", - BNS kalbėjo Z. Čeponytė.
ES pradeda ieškoti sprendimų
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė BNS sakė, jog dabar laukiama EK pasiūlymo, kaip spręsti problemą.
"Europos Komisija imasi iniciatyvos ir sieks užtikrinti, kad tokios situacijos nebūtų. Tikimės, kad artimiausiu metu ji pateiks ir savo pasiūlymą. Tada žiūrėsime, kaip jis mūsų situacijoje gali pagelbėti", - kalbėjo ambasadorė.
Jos nuomone, kuo daugiau ES narių pasisakys apie jų vidaus rinkoje parduodamus prastesnės kokybės produktus, tuo greičiau ši problema bus sprendžiama.
Tyrimas: produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi
Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas. EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.
Maisto ir veterinarijos tarnybos rugpjūtį atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį teigė, kad visoje ES parduodami produktai turi būti gaminami pagal vienodas receptūras.
Jis apgailestavo, kad tarnyba netyrė vienodų, tačiau skirtingos sudėties produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, kainų.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse. Be to, EK 2018 metais ketina atlikti plataus masto įvairių produktų tyrimus, kad nustatytų jų skirtumus tarp bendrijos narių.
Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą6
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...