- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.
„Kiek pats mačiau ir girdėjau iš gyventojų, tai palyginti su praėjusiais metais, šiemet tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus. Ankstyva šiluma subrandino pumpurus, pradėjo žydėti ir tuomet atėjo šalčiai, kurie atsilieps mėlynių derliui“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius.
Tačiau miško gėrybių mėgėjai turėtų nudžiugti dėl gero būsimo bruknių bei spanguolių derliaus. „Bruknės puikiai žydi, spanguolės – taip pat. Pastarosios mėgsta drėgmę, jei jos bus pakankamai, tai spanguolių derlių turėsime vidutinį“, – komentuoja asociacijos vadovas.
Savo ruožtu gamtininkas Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius teigia, jog net ir mėlynių žydėjimas buvo visai neblogas ir jos iššalo ne visur.
„Galbūt kai kuriuose regionuose šalčiai mėlynėms pakenkė labiau, bet kitur šalnos nebuvo stiprios. Be to, miškuose šalnos nebuvo tokios stiprios kaip atvirose vietose. Panašiai ir soduose – vieniems pakenkė, kiti savo soduose mato, jog turės visai gerą derlių.
Prieš keletą dienų braidžiau pelkėse, mačiau, kad spanguolės žydi neblogai, masinis jų žydėjimas bus kiek vėliau. Bruknės žydi dar neaktyviai, bet kol buvo šalnos, jos dar nežydėjo, todėl neapšalo“, – pastebi gamtininkas.
Molėtų rajone įsikūrusios įmonės „Baltic snails“, kuri verčiasi sraigių, uogų ir grybų supirkimu, direktorius Rolandas Miliauskas informuoja, jog mėlynės iššalo išties ne visur.
„Iššalo kai kuriuose regionuose, bet tikrai ne visur. Kurie regionai nuskriausti? Galbūt daugiau Dzūkija bei vietomis Aukštaitija. Latvijoje visai mažai iššalo“, – pažymi R. Miliauskas, kurio įmonė uogauja visoje Lietuvoje, daugiausia – Aukštaitijoje.
Kainos turėtų išlikti panašios kaip ir praėjusiais metais
Tačiau dėl šalnų ir galimų nuostolių mėlynės šiemet brangesnės neturėtų būti. Uogautojai teigia, jog Lietuvos rinka nėra didelė, o sąlygas mėlynių rinkoje diktuoja Ukraina bei Baltarusija.
„Ukraina ir Baltarusija šiemet turtingos uogų. Lietuvos rinka nėra iš didžiųjų, pagrindiniai uogautojai ir įmonės yra ukrainiečiai, jie diktuoja madas. Pirmosios uogos atsiranda ne pas mus, o Ukrainoje. Jie pradeda rinkti trimis savaitėmis anksčiau. Kai jų uogos atsiras rinkoje, žiūrėsime, kiek jie surinks ir kokios bus kainos“, – LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius.
Įprastai, prasidėjus mėlynių sezonui, turguje ir pakelėse už litrą mėlynių prašoma 8–10 Lt, vėliau kainos keliais litais krinta. Tuo metu prekybos tinkluose mėlynės dažniausiai parduodamos kilogramais, tad norintys įsigyti 1 kg mėlynių prekybos tinkle turėtų atsinešti apie 18–20 Lt.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje supirkta 1312,5 tonų mėlynių, 11 tonų bruknių, 560 kg spanguolių, 613 kg žemuogių. Tuo metu 2012 m. supirkta 1494 tonos mėlynių, 142 tonos bruknių, 261 kg spanguolių, 230 kg žemuogių. Praėjusiųjų metų duomenys dar nesuskaičiuoti.
Dalis spanguolių, kaip teigia gamtininkas S. Paltanavičius, nepasiekia supirkimo punktų, nes uogautojai spanguoles naudoja savo reikmėms.
Kada ir kokių uogų ieškoti miške
Kaip pasakoja S. Paltanavičius, miško gėrybių mėgėjai pirmųjų mėlynių miškuose gali dairytis birželio pabaigoje. Termino, kada spanguoliaujama, esą nėra, tačiau šios uogos tradiciškai renkamos prasidėjus rudeniui.
„Lietuvos kaime visada sakydavo: spanguoliauti reikia po bulviakasio, o bulves kasdavo apie rugsėjo vidurį, 20 d. Tuomet uogos būna gražios, vienodos, o pradžioje jos dar apyžalės. Nuskintos gal kiek panoksta, bet gerųjų savybių jose nėra“, – tikina S. Paltanavičius.
Tuo metu bruknės, gamtininko teigimu, renkamos rugpjūčio pradžioje. „Jei viskas gerai, pirmųjų žemuogių galime ieškoti birželio viduryje“, – pataria S. Paltanavičius.
Kurie kraštai gausiausi uogų? Gamtininkas visų pirma mini Dzūkiją, Labanoro girią, tačiau mūsų šalyje esą tikrai gausu uogynų visuose regionuose. Gausūs mėlynių plotai yra Rytų, Pietryčių bei Pietų Lietuvoje. Šios uogos auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose.
Už šukavimą sankcijos gali būti griežtinamos
Mėlynes galima rinkti tik rankomis, tačiau atsiranda uogautojų, kurie mėlynes renka vadinamosiomis šukomis arba brauktuvais. Jei uogų daug, per valandą toks rinkėjas gali „prišukuoti“ ir visą kibirą.
„Šukos Lietuvoje yra draudžiamas, už jas baudžiama labai griežtai. Jei žmonės į tai neatsižvelgs, sankcijos bus griežtinamos iki tokių, kad tikrai nesinorėtų šukuoti. Dažnai galvojama, jog tai – nieko baisaus, tačiau jei mėlynojai būna nubraukti, 2–3 metus toje vietoje mėlynių galime nesitikėti. Mėlynė yra puskrūmis, o ne žolinis augalas. Ji yra daugiametė, pavyzdžiui, žiemą lapai būna numesti, bet jų krūmeliai stovi žali“, – apie „šukavimo“ žalą pasakoja S. Paltanavičius.
Gamtininkui toks pasipelnymas apskritai atrodo nesuvokiamas. „Tai šakos, ant kurios sėdi ir kuri tave maitina, kirtimas. Kaip gali naikinti tą išteklių, kurį renki ir iš kurio uždirbi? Visiškai neprotinga“, – stebisi S. Paltanavičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...