Žemiau skurdo ribos – vos ne penktadalis Lietuvos

Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių ES: 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc. Tokias išvadas paskelbė tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė.

Absoliutus skurdas mažėjo

Pasak auditorių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Europos Komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.

Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims.

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – atliko auditą "Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką".

Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo (ir 2017, ir 2018 m. skurdą mažino 5,7 proc.).

Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 eurus per mėnesį.

"Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga", – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė.

Ko gero, kitaip ir negalėjo būti, nes tyrimo metu nustatyta, kad net 50 iš 60 šalyje esančių savivaldybių, sudarydamos socialinių paslaugų planus, net neapklausė gyventojų, kokie yra tikrieji poreikiai. 45 nesiaiškino, ką apie tai mano nevyriausybinės organizacijos ir seniūnijos. 45 savivaldybės rėmėsi praėjusių metų duomenimis.

Akmens amžius

Pasak Valstybės kontrolės, informacija apie socialinę paramą visuomenei pateikiama sudėtingai, trūksta skurdžiai gyvenančių asmenų identifikavimo priemonių, todėl nesudaromos sąlygos parama pasinaudoti visiems, kuriems ji yra reikalinga. Be to, nėra pakankamai vertinimo rodiklių ir metodų socialinės paramos poveikiui analizuoti nacionaliniu ir savivaldybių lygiu.

Siekiant supaprastinti paramos teikimo procesą, turėtų būti suteiktos galimybės prašymą gauti paramą pateikti ir elektroniniu būdu, tačiau ne visoms paramos rūšims tokia prieiga yra sukurta. Norint ją gauti reikia pateikti pagrindžiančius dokumentus, savivaldybės vis dar neturi galimybių naudotis e. sveikatos ir Lietuvos teismų informacinėmis sistemomis.

Be to, ir esantis prašymų teikimo el. būdu procesas nėra patogus, nes suteikta galimybė pateikti el. prašymus gauti ne visų rūšių paramą, pvz., negalima teikti prašymų gauti daugumą socialinių paslaugų (išskyrus mokinių nemokamą maitinimą ir transporto paslaugą), gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir panašiai. Norint gauti socialinę pašalpą, papildomai reikia pridėti el. dokumentus, pagrindžiančius teisę į paramą. Prašymų teikimo procesą palengvintų ir el. bylos sukūrimas. Šiuo metu asmens teisę į paramą pagrindžianti informacija saugoma popierinėse bylose.

Auditoriai teigė pagal visus požymius negalėję teigiamai įvertinti nė vienos savivaldybės, tačiau trijų geriausiai įvertintų svetainėse informaciją galima rasti patogiai (iki 3 paspaudimų), nurodomos paslaugos ir pateikiamas išmokų sąrašas, informacija pateikiama pagal vienodą šabloną (pvz.: aprašymas, kontaktai, paslaugos suteikimo trukmė, prašymo formos, teisės aktai, galimybė užsisakyti paslaugą internetu ir pan.). Nurodytos Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus miestų savivaldybės.

Beje, apsilankius 12-oje audituotų savivaldybių, nustatyta, kad pagrindinę informaciją savivaldybės darbuotojai suteikia asmeniui jam kreipiantis, o kitos informavimo galimybės nėra aktyviai išnaudojamos.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad ne tik savivaldybės, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų pasitempti. Jos interneto svetainėje informacija pateikiama skirtingose skiltyse nesugrupavus pagal gyvenimo atvejus vienoje vietoje, nėra susistemintos informacijos apie šalyje teikiamas socialines paslaugas: jų rūšių, aprašymų ir gavimo sąlygų, o pateikiant išmokų aprašymus dažniausiai yra perrašomos įstatymo nuostatos, kurias suprasti sudėtinga.

Lieka daug lėšų

Savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Beje, savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

O štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pavasarį skelbė, kad pernai piniginei socialinei paramai, tai yra pašalpoms ir šildymo bei vandens išlaidų kompensacijoms skirta 223,3 mln. eurų. Iš jų 117,5 mln. eurų liko nepanaudota. Pasak ministerijos, nepanaudotas lėšas savivaldybės galėjo paskirstyti kitoms socialinės apsaugos sritims.

Kaip žmonės gyvena?

Liepos 26-ąją paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 proc., kituose miestuose – 0,9 proc.), o kaime – sumažėjo 3,1 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc.

Anot Statistikos departamento, darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 m. siekė 18,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,4 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 2,5 proc. ir 2018 m. sudarė 27 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (50,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,4 proc., bedarbių asmenų – padidėjo 0,8, o senatvės pensininkų – 5 proc. Tai – Statistikos departamento duomenys.


Atviras laiškas

Lietuvoje veikiantis Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas netrukus po inauguracijos atviru laišku kreipėsi į naująjį Prezidentą Gitaną Nausėdą ir priminė Jo Ekscelencijai, kad jis savo pagrindiniu tikslu įvardijo gerovės valstybės kūrimą ir išreiškė susirūpinimą dėl būsimos finansų ministrų kandidatūros.

"Dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka pademonstravo, jog jo vykdoma finansų politika nesutampa su gerovės valstybe, kurioje rūpinamasi pažeidžiamiausiais visuomenės nariais ir jų apsauga, bei tvariu socialinės apsaugos finansavimu, – teigė laišką pasirašiusios Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir valdybos pirmininkė Rita Augutienė. – Ministro sprendimai, priimti mokesčių reformos metu 2018 m., sumažinti biudžeto lėšų surenkamumą akivaizdžiai kertasi su jūsų tikslu sukaupti pakankamai lėšų viešosioms paslaugoms, atlyginimams bei socialinėms išmokoms. Taip pat šie sprendimai prieštarauja koalicijos sutarčiai, kurioje numatoma per penkerius metus padidinti socialinei sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą.

Jūsų kvietimas kurti gerovės valstybę sulaukė milžiniško gyventojų palaikymo. Finansų ministras yra vienas pagrindinių asmenų ministrų kabinete, kuris, dirbdamas kartu su jumis, turėtų gebėti vykdyti tiek Jūsų, tiek valdančiosios koalicijos užsibrėžtus tikslus."


Pagrindiniai skurdo rodikliai

11,1 proc. asmenų 2018 m. gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos, t.y. apie 312 tūkst. šalies gyventojų.

2,6 proc. šalies gyventojų (t.y. apie 71,2 tūkst.) gavo socialinę pašalpą vidutiniškai per 2018 m. vieną mėnesį.

6,8 proc. sumažintas skurdo lygis Lietuvoje 2018 m., išmokėjus socialines išmokas, neįskaitant pensijų.

245 eurai – toks minimalių vartojimo poreikių dydis 2018 m. apskaičiuotas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą skaičiavimo metodiką. Mažiau gaunantis asmuo gyvena absoliučiame skurde.

94 proc. asmenų, 2018 m. baigusių Užimtumo didinimo programą, neišsilaikė darbo rinkoje ilgiau nei 3 mėnesius.

46 proc. socialinės pašalpos gavėjų 2018 m. ją gavo ilgiau kaip metus.

Šaltinis: Valstybės kontrolė



NAUJAUSI KOMENTARAI

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Ka tik sugalvojau anekdota. Prieina letuvis prie ukinyko ir klausia kodel brangios bulves. Ukinykas atsako: o todel , kad sviezios. Po pusmecios letuvis vel priena prie to paties ukinyko ir mato , kad kaina dar didesne vel klausia, o kodel dabar brangios bulves. Ukinykas atsako: o todel , kad nesezonas.

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Mano skaiciavimais minimalių vartojimo poreikių dydis 2019 yra 500 EURU

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
245 eurai – toks minimalių vartojimo poreikių dydis 2018 m Del sitos sumos as drysciau pasigincyti. Svogunai nuo desimt lietuvisku centu pakilo iki vieno euro uz kilograma.
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių