Žemdirbių atstovai iš naujos valdžios tikisi pastovumo

Pasak žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo Jono Sviderskio, žemės ūkiui svarbiausia – pastovios ir aiškios ateities gairės, kurios nesikeistų kas ketverius metus.

„Programos neturi būti rengiamos „į stalčių“, deja, kol kas taip buvo ir dėl to žemės ūkis Lietuvoje traukėsi. (...) Kokia gali būti pažanga, jeigu per šitą kadenciją pasikeitė trys žemės ūkio ministrai? Strategija, kuri buvo nubrėžta, praėjusios,  ir dar prieš tai buvusių vyriausybių, turi būti tęstina, tolygiai vystoma“, – BNS sakė J. Sviderskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog tikisi, kad požiūris į ūkininkus bus pagarbesnis nei buvo iki šiol.

„Tikimės iš valdžios žmonių, kad nebus deklaruojama, jog žemės ūkis Lietuvoje yra išlaikytinių vietoje, nes tikrai taip nėra. Žemės ūkis išmaitino ir išmaitins savo tautą, todėl ir žemės ūkyje dirbantys tikisi didesnės pagarbos negu buvo iki šiol“, – sakė J. Sviderskis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat pabrėžia, jog žemės ūkyje reikalingas stabilumas, be kita ko, jis tikisi ir didesnio dialogo su naująja valdžia, kuri turės numatyti priemones, siekiant įgyvendinti bendrosios žemės ūkio politikos reformą.

„Tiems klausimams spręsti reikalingas dar didesnis dialogas, su praėjusia valdžia jo buvo šiek tiek pasigesta“, – BNS sakė A. Svitojus.

„Turime ieškoti Vyriausybėje, savivaldoje, su žemdirbiais, ministerija ir Seimu tų priemonių, kaip pasiekti rezultatus, nes jie yra iškelti, mes jų nepakeisime, tai kaip geriau prisitaikyti šaliai, kaip geriau įgyvendinti, kad nereikėtų sankcijų ar baudų“, – pridūrė jis.

A. Svitojus šiemet kandidatavo į Seimą kartu su filosofo Vytauto Radžvilo įkurtu nacionaliniu susivienijimu, praėjusiais metais su juo bandė patekti ir į Europos parlamentą.

Europos parlamentas penktadienį numatė, jog bent 30 proc. Europos Sąjungos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų turi būti numatyta kovai su klimato kaita. Be to, europarlamentarai ragina valstybes skatinti ūkininkus bent dešimtadalį savo žemės valdų skirti biologinei įvairovei naudingam kraštovaizdžiui kurti, pavyzdžiui, gyvatvorėms, vaisių nevedantiems medžiams ir tvenkiniams.

EP taip pat sieks, jog bent 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms.

Po balsavimo penktadienį Europos parlamentas galės pradėti derybas su ES šalių ministrais. Tikimasi, kad naujos taisyklės galėtų įsigalioti nuo 2023 metų.

Autorė Erika Alonderytė