- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
-
Viceministras: Lietuvos žemdirbiai kompensacijų už sausrą iš ES negali tikėtis
Dėl sausros patyrę nuostolių Lietuvos ūkininkai negali tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), nes tai draudiminis įvykis, sako žemės ūkio viceministras.
Tuo pačiu jis pripažįsta, kad apsidrausti dėl sausros padarytos žalos Lietuvoje nėra paprasta – nuo tokio įvykio draudžia vos viena bendrovė.
„Europos Sąjungoje sausra yra draudiminis įvykis, tai labai aiškiai parodė praėjusieji metai. Kitos valstybės patyrė kur kas didesnę sausrą negu Lietuva ir negavo nė cento iš ES biudžeto“, – trečiadienį Seime sakė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.
Jis dalyvavo opozicijos surengtame susitikime su žemdirbių atstovais.
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.
Viceministras teigė, kad šiemet ministerijos atstovai kalbasi su viena draudimo įmone, kad būtų parengtas paketas vidutiniams ir smulkiesiems ūkininkams.
Trečiadienį žemdirbių organizacijų atstovai taip pat nuogąstavo, kad iki šiol nėra žemės ūkio ministro įsakymo nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams netaikyti sankcijų dėl tiesioginių išmokų, jeigu nebus pasiekti reikalaujami derliaus rodikliai.
Kitos valstybės patyrė kur kas didesnę sausrą negu Lietuva ir negavo nė cento iš ES biudžeto.
Viceministras tvirtino, kad yra tai numatantis jo pavedimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Žemdirbiai ir Seimo opozicijos savo ruožtu teigė, kad NMA specialistams tas pavedimas nėra privalomas.
Ūkininkas Žydrūnas Nevulis iš Druskininkų pasakojo, kad 2017 metais dėl teisės aktų prieštaringumo buvo pripažintas ir pažeidėju, ir nukentėjusiuoju.
„2017 metais buvo liūtys, nukentėjo daug pasėlių. Kadangi dalyvauju investicinėse programose, turiu įsipareigojimų, kad pasieksiu vienokius ar kitokius rezultatus. Kadangi buvo stichija, kreipiausi ir buvo pripažinta, kad nukentėjau nuo liūčių, paskirta kompensacija ūkiui, bet tuo pačiu Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama mano projekto įgyvendinimo rodiklius, nustatė, kad aš tų rodiklių nepasiekiau, dėl to man pritaikytos sankcijos ir turėjau sumokėti baudą“, – pasakojo ūkininkas.
„Tikrai pasistengsime, kad tas įsakymas būtų, bet pavedimas, nors ir buvo kvestionuota, kad neturi jokios teisinės galios, jis turėtų galioti, ir mūsų pavaldžios įstaigos juo vadovausis. Tai yra mūsų pavaldžios įstaigos, jos privalo vykdyti pavedimus“, – pabrėžė V. Griciūnas.
Jis garantavo, kad nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams sankcijos tikrai nebus taikomos.
„Sankcijos tikrai nebus taikomos, jeigu bus nustatyti sausros faktai, ir ypač tokiuose rajonuose kaip Varėna. Tiesiog yra labai daug priemonių, kuriuose apibrėžta, kad dėl tokių ypatingų situacijų, klimatinių reiškinių nebūtų taikomos sankcijos. Dėl dalies sankcijų mes turėsime atsiklausti Europos Komisijos, bet įrodę, kad pas mus tikrai buvo sausra, bus lengviau žiūrima, bus netaikoma“, – aiškino viceministras.
Jis neatsakė į klausimą, ar planuojama numatyti kokių nors kompensacijų žemdirbiams už sausros nuostolius iš nacionalinio biudžeto.
„Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, šiandien turime tik patį reiškinį – sausrą, o kokie bus tie nuostoliai ir kiek jų bus, pasimatys rudenį“, – teigė jis.
„Nors kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Varėnoje, jau aišku, kad bus labai dideli nuostoliai“, – pridūrė viceministras.
Susitikimą Seime organizavusi opozicijos atstovė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad neaiški politinė situacija atsiliepia ministerijos darbui.
„Sausra Lietuvos laukuose, bet taip pat yra ir gaisras politinis, ir vienas kitam labai trukdo“, – teigė ji.
Žemdirbių atstovai savo ruožtu prašė gerokai mažinti biurokratizmą, keisti metodiką, nustatant sausrą ir pateikiant su tuo susijusius dokumentus NMA.
Pasak Ž. Nevulio, per patį darbymetį laukuose jis priverstas rinkti pažymas iš įvairių įstaigų. Anot jo, privalu net pristatyti savivaldybės tarybos sprendimą, kad jos teritorijoje paskelbta sausra.
Ūkininkas stebėjosi, kad neužtenka hidrometeorologų konstatavimo, jog savivaldybėje yra stichinė sausra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad šią savaitę Elektrėnų ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose pasiektas stichinės sausros rodiklis.
Birželio pradžioje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad kompensuos žemdirbiams 2018 metais sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų. Jos planuojama pradėti mokėti liepos mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...