Atpigę degalai – tik laikinas džiaugsmas: žada kainų pasiutpolkę

Vilnietis Jurijus sako, kad degalai atpigę ir tai ypač pasijuto per šventes, kai daugiau važinėti teko ne darbo reikalais.

„Labai jaučiasi. Anksčiau, kai prisipildavau pilną baką, tai daugiau nei 100 eurų būdavo. Dabar gerokai mažiau“, – pasakojo kalbintas Jurijus.

Degalų kainos 2022 metais siekė rekordus, buvo pakilusios ir iki dviejų eurų.

„Šiuo metu dyzelis vartojamas ne tik kaip degalai transporto priemonėms, bet ir kaip šildymo instrumentas. Dyzelio poreikis Europoje, manau, mažės nes žadami šiltesni orai“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot ekonomistų, kuo recesija arčiau, tuo naftos poreikis labiau mažės. Dėl to iškart po Naujųjų litras benzino gali pigti ir dar dešimčia centų.

„Visi aspektai rodo, kad 2023 metų pirmą pusmetį dėl recesinių nuotaikų naftos poreikis mažės, kartu kris ir kaina. Bet antrame pusmetyje kaina ir vartojimas, tikėtina, stipriai išaugs“, – pasakojo A. Izgorodinas.

Taigi, atpigę degalai – tik laikinas džiaugsmas. Antrą kitų metų pusmetį, tikėtina, degalai vėl brangs. Ekonomistai tikina, kad naftos kaina krito ir dėl gruodžio pradžioje įsigaliojusio viršutinės naftos kainos ribos. Dėl jos susitarė Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto šalys ir Australija. Atsisakyta ir rusiškos naftos, gabenamos tanklaiviais.

Putino grasinimai, atrodo, nepadarė rinkai įspūdžio ir vargu ar padarys.

„Ribojimai tapo labai efektyvūs. Rusiškos naftos kaina krito gerokai žemiau 60-ies nurodytų dolerių. Bendrai naftos kaina taip pat atpigo rinkoje ir niekas nesugriuvo“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tuo pat metu, V. Putinas, anksčiau tik grasinęs, pasirašė dekretą, draudžiantį rusišką naftą parduoti šalims, kurios laikysis susitarimo dėl viršutinės kainų ribos. Dekretas galios nuo vasario iki liepos pirmos dienos.

„V. Putino grasinimai, atrodo, nepadarė rinkai įspūdžio ir, vargu, ar padarys. Bent jau naftos srityje, naftos kaina nesudrebėjo, kaip svyravo taip svyruoja apie 80 dolerių“, – tikino M. Dubnikovas.

Lietuva rusiškos naftos jau nebeperka. Europos Sąjungoje Rusijai tenka 29 proc. viso naftos importo. Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau užsimenama apie tai, kad rusiška nafta kelius į Europą randa. Pavyzdžiui, rusiškas dyzelinas maišomas su kitos kilmės, o tada parduodamas ne kaip rusiškas produktas.

„Tokie dideli vardai paskui suprato turbūt, kad čia reputacinė rizika didžiulė ir tai nustojo daryti. Be abejo, pasaulinėje rinkoje yra daug prekeivių su mažiau garsiais vardais“, – pasakojo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Nuo vasario penktos įsigalioja draudimas rusiškams degalams, dėl to Europos Sąjungoje gali būti jaučiamas dyzelino trūkumas. Tai gali paskatinti spragų sankcijose ieškoti ne tik Rusiją.

„Ar galima prekiauti tada kažkokiu mišiniu, jeigu galima, tai koks leistinas procentas Rusiškos naftos, kokio lygio, kiek negalima tai ne taip paprasta. Neužtenka tau pasakyti vieno sakinio, kad tas reguliavimas buvo suprantamas visiems. Ir kad būtų užkamšytos visos, to reguliavimo, skylės“, – aiškino E. Cicėnas.

Tiesa, šiuo metu rinkoje labiau jaudinamasi ne dėl Rusijos, o dėl Kinijos. Atlaisvinus taikomus ribojimus dėl COVID-19, išaugs naftos poreikis, o tai padidins ir jos kainą. Kinija, ką tik taikiusi nulinę COVID-19 politiką, ėmė staigiai laisvinti ribojimus, pavyzdžiui, nuo sausio panaikino karantino priemones net į šalį atvykstantiems užsieniečiams.