- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad naftos iš Rusijos embargas nėra pati geriausia priemonė siekiant apriboti Maskvos ekonomines galimybes ir karinį potencialą. Pasak jo, naftos embargas nedaro smarkaus poveikio Rusijos pajamoms.
„Kalbant apie naftą, aš galbūt pritarčiau JAV, kuri ne kartą yra perspėjusi, kad galbūt apskritai nėra tikslinga įvesti embargą naftai iš Rusijos, pozicijai. Tai jau per daug pasaulinė rinka, veikianti susisiekiančių indų principu, dėl to sukeliamas didesnis neapibrėžtumas, visi moka daugiau, o naudos nėra tiek daug“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas aiškina, kad skausmingesnės sankcijos būtų rusiškoms dujoms, bet Europa yra pernelyg priklausoma nuo Rusijos ir kol kas tokių sankcijų įvesti negali.
„Bet panašu, kad Rusija pati pirma gal užsuks kranelį, dabar jau labai smarkiai sumažėjęs srautas iš Rusijos, 60 proc. pastarosiomis savaitėmis netgi per „Nord stream 1“. Tai čia būtų veiksmingiau, bet naftos rinkai galbūt neverta apskritai tų sankcijų kažkokių labai daug papildomų taikyti, nes dalis įmonių ir taip vengia pirkti rusišką naftą ir dėl to atsiradęs tas skirtumas tarp kainos, kurią Rusija gauna ir kurią gauna kiti naftos pardavėjai“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jis vylėsi, kad į situaciją su naftos ir dujų rinka bei priklausomybe nuo Rusijos Vakarai pažiūrės kaip į pamoką ir pradės investuoti į atsinaujinančią energetiką.
„Labai viliuosi, kad pasaulis, ypač Vakarų pasaulis, subalansuos perėjimą į atsinaujinančią energetiką, kas yra teisinga ir būtina kryptis, bet kelias gali būti labai nelygus ir reikia galvoti, kaip pereiti į tą kryptį kuo švelniau. Neišvengiamai reikia didinti investicijas į iškastinio kuro išgavimą, nes kitu atveju galime prisivirti labai daug košės“, – sakė ekonomistas.
Rusiją ištiks recesija, tačiau reikia skirti didesnį dėmesį jos technologiniam izoliavimui ir dujų eksporto ribojimui.
Ž. Mauricas tvirtina, kad išmesti šalį iš žaliavų rinkos yra sudėtinga, bet tai nereiškia, kad Rusija neturės recesijos.
Žygimantas Mauricas. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Rusija recesiją turės, nes eksportas sudaro apskritai sudaro nedidelę BVP dalį, ji pakankamai uždara ekonomika, nes nelabai ką daugiau eksportuoja, išskyrus žaliavas. Su dabartinėmis kainomis vos ne 90 proc. viso eksporto yra žaliavos, iš jų 70 proc. yra nafta ir dujos“, – tvirtino „Luminor“ vyr. ekonomistas.
Jis tikina, kad siekiant riboti Rusijos veiksmus, reikia didesnį dėmesį skirti jos technologiniam izoliavimui bei dujų eksporto ribojimui.
„Manau, reikėtų akcentuoti kitus dalykus, Ukrainos rėmimą, karinį, ypač ir Rusijos technologinį izoliavimą bei sankcijas, susijusias su kitais dalykais. Ir, aišku, būtinai dujų eksporto ribojimas, jų yra begalė, kad jos yra brangios, tai kažkoks nesusipratimas. Jos buvo deginamos 30 metų lauk, jų niekam nereikėjo, nes buvo brangiau vamzdį nutiest, negu parduoti dujas“, – teigė Ž. Mauricas.
„Dujos buvo bevertis dalykas 2000-aisiais ir jos, manau, susitvarkys, čia laiko klausimas, 2–4 metai ir kainos susinormalizuos, nereikės Rusijos, bet nafta vis tiek liks, čia nieko nepadarysi", – pridūrė jis.
ELTA primena, kad gegužės pabaigoje Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl šeštojo sankcijų paketo Maskvai, pagal kurį bus sustabdyta didžioji dalis Rusijos naftos tiekimo, tačiau padarius nuolaidą Vengrijai tai netaikoma naftos tiekimui vamzdynais.
ES pareigūnai teigia, kad dėl naujų sankcijų iki metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. Rusijos naftos eksporto į ES.
Taip pat praėjusią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime buvo aptarta galimybė įvesti naftos kainų lubas rusiškai žaliavai.
Šios idėjos autoriumi įvardijamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
G7 galimame plane numatytos pastangos nustatyti ne tik naftos, bet ir dujų kainų lubas, apie kurias yra minėjęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis.
Didžiojo septyneto šalys numato, kad būtų įvedamas draudimas teikti visas paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos transportuoti Rusijos naftą jūra, nebent jos kaina būtų lygi arba mažesnė už kainos lubas, kurios turi būti nustatytos konsultuojantis su tarptautiniais partneriais.
Plane numatyta siekti užtikrinti kainų lubų taikymą, ribojant galimybę naudotis Europos draudimo bendrovių paslaugomis Rusijos kroviniams, taip pat laivybos paslaugomis ir JAV finansavimu. Pagal schemą šios paslaugos būtų prieinamos tik importuotojams, kurie laikosi nustatytos lubų kainos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...