Ekonimistas: yra tikslingesnių priemonių prieš Rusiją negu naftos embargas

„Kalbant apie naftą, aš galbūt pritarčiau JAV, kuri ne kartą yra perspėjusi, kad galbūt apskritai nėra tikslinga įvesti embargą naftai iš Rusijos, pozicijai. Tai jau per daug pasaulinė rinka, veikianti susisiekiančių indų principu, dėl to sukeliamas didesnis neapibrėžtumas, visi moka daugiau, o naudos nėra tiek daug“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas aiškina, kad skausmingesnės sankcijos būtų rusiškoms dujoms, bet Europa yra pernelyg priklausoma nuo Rusijos ir kol kas tokių sankcijų įvesti negali.

„Bet panašu, kad Rusija pati pirma gal užsuks kranelį, dabar jau labai smarkiai sumažėjęs srautas iš Rusijos, 60 proc. pastarosiomis savaitėmis netgi per „Nord stream 1“. Tai čia būtų veiksmingiau, bet naftos rinkai galbūt neverta apskritai tų sankcijų kažkokių labai daug papildomų taikyti, nes dalis įmonių ir taip vengia pirkti rusišką naftą ir dėl to atsiradęs tas skirtumas tarp kainos, kurią Rusija gauna ir kurią gauna kiti naftos pardavėjai“, – aiškino Ž. Mauricas.

Jis vylėsi, kad į situaciją su naftos ir dujų rinka bei priklausomybe nuo Rusijos Vakarai pažiūrės kaip į pamoką ir pradės investuoti į atsinaujinančią energetiką.

„Labai viliuosi, kad pasaulis, ypač Vakarų pasaulis, subalansuos perėjimą į atsinaujinančią energetiką, kas yra teisinga ir būtina kryptis, bet kelias gali būti labai nelygus ir reikia galvoti, kaip pereiti į tą kryptį kuo švelniau. Neišvengiamai reikia didinti investicijas į iškastinio kuro išgavimą, nes kitu atveju galime prisivirti labai daug košės“, – sakė ekonomistas.

Rusiją ištiks recesija, tačiau reikia skirti didesnį dėmesį jos technologiniam izoliavimui ir dujų eksporto ribojimui.

Ž. Mauricas tvirtina, kad išmesti šalį iš žaliavų rinkos yra sudėtinga, bet tai nereiškia, kad Rusija neturės recesijos.

Žygimantas Mauricas. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Rusija recesiją turės, nes eksportas sudaro apskritai sudaro nedidelę BVP dalį, ji pakankamai uždara ekonomika, nes nelabai ką daugiau eksportuoja, išskyrus žaliavas. Su dabartinėmis kainomis vos ne 90 proc. viso eksporto yra žaliavos, iš jų 70 proc. yra nafta ir dujos“, – tvirtino „Luminor“ vyr. ekonomistas.

Jis tikina, kad siekiant riboti Rusijos veiksmus, reikia didesnį dėmesį skirti jos technologiniam izoliavimui bei dujų eksporto ribojimui.

„Manau, reikėtų akcentuoti kitus dalykus, Ukrainos rėmimą, karinį, ypač ir Rusijos technologinį izoliavimą bei sankcijas, susijusias su kitais dalykais. Ir, aišku, būtinai dujų eksporto ribojimas, jų yra begalė, kad jos yra brangios, tai kažkoks nesusipratimas. Jos buvo deginamos 30 metų lauk, jų niekam nereikėjo, nes buvo brangiau vamzdį nutiest, negu parduoti dujas“, – teigė Ž. Mauricas.

„Dujos buvo bevertis dalykas 2000-aisiais ir jos, manau, susitvarkys, čia laiko klausimas, 2–4 metai ir kainos susinormalizuos, nereikės Rusijos, bet nafta vis tiek liks, čia nieko nepadarysi", – pridūrė jis.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl šeštojo sankcijų paketo Maskvai, pagal kurį bus sustabdyta didžioji dalis Rusijos naftos tiekimo, tačiau padarius nuolaidą Vengrijai tai netaikoma naftos tiekimui vamzdynais.

ES pareigūnai teigia, kad dėl naujų sankcijų iki metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. Rusijos naftos eksporto į ES.

Taip pat praėjusią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime buvo aptarta galimybė įvesti naftos kainų lubas rusiškai žaliavai.

Šios idėjos autoriumi įvardijamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

G7 galimame plane numatytos pastangos nustatyti ne tik naftos, bet ir dujų kainų lubas, apie kurias yra minėjęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis.

Didžiojo septyneto šalys numato, kad būtų įvedamas draudimas teikti visas paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos transportuoti Rusijos naftą jūra, nebent jos kaina būtų lygi arba mažesnė už kainos lubas, kurios turi būti nustatytos konsultuojantis su tarptautiniais partneriais.

Plane numatyta siekti užtikrinti kainų lubų taikymą, ribojant galimybę naudotis Europos draudimo bendrovių paslaugomis Rusijos kroviniams, taip pat laivybos paslaugomis ir JAV finansavimu. Pagal schemą šios paslaugos būtų prieinamos tik importuotojams, kurie laikosi nustatytos lubų kainos.