Ž. Mauricas: tvarusis ekonomikos atsigavimas nusikelia į kitus metus

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dėl užsitęsusio karantino šalyje skirtingų ekonomikos sektorių atsigavimas artimiausioje ateityje bus itin netolygus. Jis taip pat pažymi, kad tvaraus ekonomikos atsigavimo verta tikėtis tik kitąmet.

„Mūsų ekonominė struktūra labai palanki šiai ekonominei krizei, dėl to turėjome vieną mažiausių ekonomikos smukimų pernai. Tikėtina, kad šiemet situacija nebus labai dramatiška, nepaisant užsitęsusio karantino ribojimų.

Tačiau iššūkis didėja dėl „K“ formos, t. y. labai nevienodo ekonominio atsigavimo. Jei praėjusių metų pavasarį didžioji dalis sektorių patyrė nuosmukį, po kurio buvo atsigavimas – tai galime apibūdinti kaip „V“ formos recesiją – šiuo metu turime „K“ formos krizę. Matyti didžiulis atotrūkis tarp maisto ir ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių“, – pristatydamas Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą, teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad ypač didelis atotrūkis, žvelgiant į mobilumo ir apyvartų duomenis, stebimas tarp maisto ir ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių.

„Maisto produktais prekiaujančių įmonių apyvartos augimas sausio mėnesį buvo didžiausias nuo 2007 m., t. y. 9 proc. Ne maisto prekių –14 proc., panašiai kaip pavasarį. (...)

Maisto produktų parduotuvės gyventojų mobilumas jau yra didesnis apie 20 proc. nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Ne maisto prekių parduotuvėse ir laisvalaikio vietose jis gerokai mažesnis. Priešingai nei pavasario karantino metu, kai mobilumas krito ir maisto, ir ne maisto prekių parduotuvėse, dabar jis krinta tik ne maisto prekių parduotuvėje“, – akcentavo jis.

Anot Ž. Maurico, pirmas šių metų ketvirtis laisvalaikio ir paslaugų įmonėms bus žymiai prastesnis, lyginant su praėjusių metų pabaiga.

„Pirmas ketvirtis laisvalaikio, paslaugų ir, tikėtina, ne maisto prekių prekybos sektoriui bus kiek prastesnis nei praėjusių metų antras ketvirtis. Mobilumas jose praėjusių metų antrą ketvirtį sumažėjo vidutiniškai 39 proc., dabar jis jau sumažėjęs 58 proc., o tai yra žymiai daugiau“, – pabrėžė jis.

„Šiemet per pirmuosius du su puse mėnesio, žvelgiant į mobilumo pokyčius ES, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje pagal mobilumo sumažėjimą ne maisto prekių prekybos ir paslaugų sektoriuje, tačiau esame pirmi pagal mobilumo pokyčius maisto produktų parduotuvėse“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Vertindamas situaciją nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, ekonomistas teigė, jog sutaupytas lėšas Lietuvos gyventojai linkę investuoti į būtent šį sektorių.

„Teigiamas dalykas lieka NT sektorius, ypač gyvenamojo NT sektorius. Populiarėjantis darbas iš namų skatina žmones rinktis erdvesnį būstą, dėl to išaugo namų, žemės sklypų paklausa. Taip pat ribotos galimybės išleisti pinigus kitoms laisvalaikio paslaugoms ar kelionėms sudaro sąlygas žmonėms susitaupyti daugiau pinigų ir investuoti į NT. Ir aišku, lūkestis dėl galimos infliacijos, ekonomikos skatinimo, skatina ir žmones investuoti, o NT tampa vienas iš investavimo objektų“, – tikino jis.

Ž. Mauricas taip pat teigiamai įvertino pramonės sektoriaus atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei.

„Verta atkreipti dėmesį į pramonės sektorių, kuris pademonstravo tikrai labai puikų rezultatą. Pramonės produkcijos augimas Lietuvoje buvo labai įspūdingas pernai, netgi aplenkėme Lenkiją, nekalbant apie Vokietiją ir ES vidurkį., o bendras sugeneruotas pridėtinės vertės augimas yra šiek tiek teigiamas (1 proc. – ELTA)“, – sakė jis.

„Tad pramonė ir NT yra tie sektoriai, kurie ištraukė Lietuvą iš didesnės krizės“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Anot jo, 2020 m. nustebino sparčiai Lietuvoje kilusiu vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžiu.

„Gera žinia yra ir darbo užmokesčio augimas, kuris tikrai nustebino ne vieną – jis kone dviženklis. Imant metinį vidurkį, jis vienas sparčiausių pasaulyje. Ir Lietuva gerokai aplenkė Latviją pagal VDU dydį, prisivijo Estiją, ir netgi trys Lietuvos didieji miestai jau peržengė psichologinę tūkstančio eurų neto VDU ribą. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Kaune darbo užmokestis bus didesnis nei Rygoje“, – stebėjosi Ž. Mauricas.

Ekonomistas taip pat akcentavo, kad ekonomikos atsigavimo dar šiemet tikėtis nevertėtų.

„Vertinant tai, kad ES ekonominė padangė dar tikrai nėra šviesi, (...) tvarusis ekonomikos atsigavimas nusikelia į kitus metus. Galbūt šių metų antrą pusmetį jau turėsime pakankamai spartų augimą, bet kadangi pirmas pusmetis bus pakankamai vangus, tai bendras metinis rezultatas dar nebus labai geras“, – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
o sauke kad pavasari BUS atsigavimas ! bus tik pokokia 2 metu !!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių