- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai po nepriklausomybės atkūrimo buvo sudėtinga persiorientuoti į Vakarų rinką, todėl tai užkirto kelią tapti lydere tarp Baltijos šalių. Vis dėlto, jo teigimu, nors šiuo metu Lietuvai labiausiai trūksta pasitikėjimo vieni kitais, tačiau trečiasis nepriklausomybės dešimtmetis parodė Lietuvos potencialą ekonomikoje.
„Lietuva dabar ir prieš 30 metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Pradedant nuo ekonominės santvarkos, baigiant eksporto struktūra, galimybe laisvai keliauti po pasaulį, dirbti, pritraukti investicijas arba investuoti užsienyje. Lietuva tapo pilnaverte Vakarų pasaulio dalimi, ko nebuvo prieš 30 metų visiškai“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išskyrė į tris etapus.
„Pirmasis etapas buvo stagnacijos laikotarpis, kai Lietuva perėjo ugnį ir vandenį, reikėjo skubiai transformuoti ekonomiką. Tai buvo sunku padaryti, nes viskas, kas buvo sena, buvo staiga sugriauta. Visų pirma, praradome savo rinkas Rytuose ir pigius energetinius resursus, o didžioji dalis pramonės buvo pastatyta ant pigių resursų ir didelė produkcijos dalis eksportuojama į Rytus. Tai buvo didelis šokas. Vėliau mums pakankamai sunkiai sekėsi augti ir vytis Vakarus. Juolab Vakarai buvo užsidarę nuo mūsų, tiek asmenų, tiek prekių laisvo judėjimo nebuvo. Maža to, Lietuva dar blaškėsi šiek tiek šalies viduje ir užleido pirmaujančią poziciją Estijai. Vėlavome šiek tiek su privatizacija ir perorientavimu savo ekonomikos į Vakarus. Kai atėjo 1998-1999 metų Rusijos krizė, Lietuva nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos valstybių. Bet tada atsirado šviesa tunelio gale ir pradėjome vytis Vakarus, tą vijimąsi kilstėjo narystė ES ir NATO. Čia buvo pirmas mūsų didelis laimėjimas, kad įšokome į tą patį traukinį su visomis kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvai iš esmės labai sekasi.
Nors, Ž. Maurico nuomone, Lietuvos ekonomikos augimas antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje buvo netvarus, tačiau vėliau tai padėjo Lietuvai užaugti.
„2008-2009 metų krizė buvo mums kaip šaltas dušas. Buvome mažiausiai pasiruošę krizei, viešieji finansai ypatingai buvo skylėti ir dėl to dar labiau atsilikome nuo Estijos. Bet tas sukrėtimas padėjo Lietuvai ir trečiasis dešimtmetis buvo tas dešimtmetis, kokio laukė dauguma lietuvių, atgavę nepriklausomybę“, – teigė jis.
Ekonomistas išskyrė tris reikšmingiausius Lietuvos verslui įvykius: „Barclays“ banko atėjimas į Lietuvą, „Continental“ gamyklos atidarymas šalia Kauno bei pirmasis Lietuvos „vienaragis“ (startuolis, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų) – „Vinted“.
„Tai galbūt pasės tam tikrą grūdą vietos verslininkų atsiradimui ir kažkiek keis visuomenės požiūrį į verslininkus. Sovietmečiu tai buvo spekuliantai, pirmaisiais dešimtmečiais tai buvo ES paramos įsisavintojai, tik dabar tas požiūris keičiasi. Iš trijų dešimtmečių toks geriausias dešimtmetis yra trečias“, – sakė Ž. Mauricas.
Europos Komisija vasario pabaigoje skelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo ir užimtumo situacija yra teigiama, tačiau kyla problemų dėl demografinių iššūkių ir žemo pajamų surinkimo iš mokesčių. Ekonomisto teigimu, Lietuvai šiuo metu labiausiai trūksta pasitikėjimo vieni kitais.
„Šiek tiek yra virš natūralumo normos Lietuvoje šie dalykai. Dėl to esu pavadinęs Lietuvą blogovės valstybe ir, manau, kad ji vis dar didžiąja dalimi tokia yra, nes labai trūksta pasitikėjimo vieni kitais. Iš to nepasitikėjimo kyla didelis nenoras mokėti mokesčius. Tą labai puikiai parodo, kad skundikas turi dar labai neigiamą prasmę Lietuvoje ir jis yra tolygu išdavikui. O Vakarų Europos valstybėse skundikas kaip tik ne išdavikas, o pagalbininkas visuomenės, nes jis aukoja savo laiką ir yra tam tikra rizika vardan bendro gėrio“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
„Pavogti iš įmonės buvo nieko tokio ir atgavus nepriklausomybę, ilgus dešimtmečius tie dalykai vykdavo ir dalinai net vyksta iki šiol kai kuriose įmonėse. Kai kurios įmonės net toleruoja tokius dalykus, nes nereikia mokesčių mokėti. Tai irgi kultūrinis dalykas. Bet negali kaltinti vien tik darbuotojų, nes kaip iš to anekdoto: „jie apsimeta, kad mums moka, jie apsimeta, kad mes nevagiame“, – tęsė jis.
Ž. Maurico žodžiais, „Lietuvai iš esmės labai sekasi“.
„Mes kartais net nesuvokiame, kiek mums pasisekė. Dar vienas faktorius – šiuo metu vyksta informacinių technologijų revoliucija. Technologijos nemaža dalimi labai greitai gali pakeisti įpročių likučius, kurie egzistuoja Lietuvos visuomenėje. Kuo turėsime daugiau skaidrumo, tuo turėsime daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Tada galbūt pradės žmonės netoleruoti tų, kurie bando apeiti sistemą ir tapsime skundikų šalimi gerąja prasme“, – teigė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...