Anot jo, iki Kremlius pradės „žaisti“ su dujų tiekimu skirtingoms Europos šalims, šios šaltąjį sezoną turi pasitikti kuo pilnesniais dujų rezervais.

„Manau, kad Rusija ruošiasi ateinančiai žiemai – kažkur lapkritį ar gruodį pradės „žaisti“ su skirtingomis šalimis“, – su ELTA pastebėjimais pasidalino Ž. Mauricas.

„Tarkime, vienai šaliai pradės tiekti daug dujų, tada joje sumažės kaina. Tada politikai, norėdami įsiteikti rinkėjams, sugalvos kaišioti pagalius į bendrą ES rinką. Tas egzaminas sunkiausias bus šią žiemą“, – kaip tai galėtų atrodyti, įvardijo ekonomistas. Pasak eksperto, vienybės Bendrijoje metų pabaigoje reikės daug, o ar šalys laikysis bendros tvirtos pozicijos, nėra aišku.

Ž. Maurico nuomone, svarbiausia, jog ES valstybės visų pirma maksimaliai užsipildytų savąsias dujų saugyklas. Tai Bendrijos narės, jo teigimu, iš dalies ir daro. Lėčiau arba visai nepildomos tik Kremliaus valdomam dujų ir naftos tiekėjui ir jo antrinėms bendrovėms priklausančios saugyklos Europos šalyse, tokiose kaip Austrija.

„Austrija kažkiek vėluoja ir tik dabar bando kažkokiais žodžiais perspėti „Gazprom“, kad gali nacionalizuoti saugyklą, bet kol kas ji visiškai tuščia. Vokietija perėmė „Gazprom“ saugyklų, pradėjo kažkiek nedaug pilnėti. Bet kitos saugyklos pildosi“, – dėsto Ž. Mauricas.

Ekonomistas teigia, kad jei dujų rezervuarus Europa pilnai pripildys, o alternatyvūs dujų tiekėjai padidins savo pasiūlą, ES turi geras galimybes žiemą išgyventi be „didesnių apokaliptinių sukrėtimų“.

„Jei ji, aišku, nebus labai šalta“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Kartu jis pažymėjo, kad Europa daugiau nei dešimtmetį savo priklausomybę nuo rusiškos energijos tik didino, tad greitai visiškai pakeisti energetinę politiką nėra lengva.

Europa, anot ekonomisto, šiuo metu mėgina laviruoti, tolygiai mažinant „Gazprom“ dujų importą ir pildant kitas turimas saugyklas.

„Bet kas Rusijos galvoje dedasi, neaišku, nes gali būti, jog Rusija pasiskaičiuos, kad paprasčiau sukelti chaosą ir atjungimų nuo dujų Europoje gali būti daugiau“, – svarstė jis.

„Manau, kad pasižiūrėsime – bus įdomių temų žiemą. Bet Europa ruošiasi ir ruošiasi, manau, smarkiau. Pavyzdžiui, Vokietijos saugyklų, kontroliuojamų ne „Gazprom“, (užpildymas – ELTA) yra išskirtinai didelis – 60 proc. pasiekęs. Jau gerai, nes anksčiau toks lygis būdavo pasiekiamas liepą-rugpjūtį. O dabar pasiektas net nepasibaigus gegužei. Jie gali užsipildyti saugyklas iki liepos mėnesio ir tada turės daugiau rezervo“, – aiškino Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad nuo balandžio 1 d. rusiškos gamtinės dujos į Latviją, Estiją ir Lietuvą daugiau nebepatenka.

Tokio žingsnio Baltijos valstybės ėmėsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant spausti Europą energetikos srityje.

Balandžio mėnesį Rusija nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai „Jamal“ dujotiekiu. „Gazprom“ apie tai informavo abiejų šalių valstybines dujų įmones. Lenkija ir Bulgarija buvo labai priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau jų tiekimas nutrauktas po to, kai Europos šalys susitarė neatsižvelgti į Rusijos reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais.

Taip pat gegužės pabaigoje Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa pranešė, kad jos šalis nusprendė nutraukti tarpvyriausybinę sutartį su Rusija dėl „Jamal“ dujotiekio.

Gegužės 21 d. Rusija sustabdė dujų tiekimą Suomijai, o ginčas su Vakarais dėl mokėjimų rubliais už dujas dėl to tik paaštrėjo, Helsinkis atsisakė mokėti Maskvai už dujas rubliais, tačiau prie dujų tiekimo nutraukimo galėjo prisidėti ir Suomijos paraiška stoti į NATO.

Pirmadienį Rusijos naftos milžinė „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, šiai atsisakius už tiekimą atsiskaityti rubliais.

Taip pat, Danijos energetikos bendrovė „Orsted“ pirmadienį perspėjo, kad Rusija netrukus gali nutraukti dujų tiekimą Danijai, šiai atsisakius mokėti rubliais, bet pridūrė, kad dujas vis tiek galima užtikrinti per Europos rinką.