- Paulius Viluckas, BNS, Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę.
„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Labiau akcentuoti būtent žingsniai, kurie ilgainiui galėtų transformuoti Lietuvos ekonomiką – paskutinėje pranešimo dalyje apie 750 mlrd. atsigavimo fondą, buvo akcentuota, kad tai yra galimybė pakeisti Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, krizės metu prezidento pateikti siūlymai – išmokos vaikams, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas – buvo pagrįsti trumpai.
Ž. Maurico nuomone, kol kas sunku vertinti, ar G. Nausėda ekonominiams klausimams skiria daugiau dėmesio nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė, tačiau jis pažymi, kad lūkesčiai G. Nausėdai buvo kiek didesni.
„Be abejo, kol kas sunku dar vertinti, nes tai tik pirmi metai, bet sakyčiau, kad lūkestis buvo šiek tiek didesnis. Būtent pranešimas tai dalinai pagrindžia, nes akcentai buvo dedami ne kalbant apie ekonomiką, o kalbant apie teisingumą, klimato kaitą, ir netgi (kalbos – BNS) pradžioje ir pabaigoje buvo žodžiai „teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė Ž. Mauricas.
„Inovatyvumas buvo nukeltas į trečią vietą ir tai galima interpretuoti kaip šiokį tokį atsitraukimą nuo ekonominių klausimų, – pridūrė jis.
Nepaisant to, „Luminor“ ekonomistas akcentavo, kad prezidentu tapus G. Nausėdai, verslo ir prezidentūros santykis pagerėjo.
„Aš tikrai matyčiau, kad situacija yra atšilusi ir dialogo yra daugiau. Bandoma įsiklausyti į įvairių visuomenės grupės pasiūlymus, idėjas (...) Bet, aišku, ir pats prezidentas akcentavo, kad neretai ne visi verslo atstovai ir įmonės galbūt elgiasi ne taip, kokią gerovės Lietuvą mes norime kurti“, – sakė Ž. Mauricas.
Pareigą prezidentui Seime skaityti metinį pranešimą numato Konstitucija. Metiniame pranešime apžvelgiama padėtis šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politika.
A. Izgorodinas: per mažai įvertinta ekonomikos padėtis
„SME Finance“ ekonomistui Aleksandrui Izgorodinui prezidento Gitano Nausėdos pirmajame metiniame pranešime pritrūko platesnio ekonominės situacijos įvertinimo.
„Buvo šiek tiek per mažai paliestas ekonomikos aspektas, įvertinimas. Tai buvo palanki proga tai padaryti. Ką mes matome iš ekonominių rodiklių, pastarąsias kelias savaites Lietuvos ekonomika stabilizuojasi. Geriausias indikatorius yra darbo rinka, pradėjo didėti laisvų darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis stabilizavosi.
Tai būtų gera proga pasiųsti visuomenei ir vartotojams signalą, kad turime krizę, bet Lietuvos ekonomika pasiekė dugną, nuo jo atsispiria ir prasideda ekonomikos atsigavimą. To nebuvo akcentuota“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Su prezidento teiginiais, kad ekonomikos skatinimo priemonių planas įstrigo, ekonomistas sutinka iš dalies.
„Ir sutinku, ir nesutinku su tuo, kas buvo pasakyta. Kalboje buvo paminėtas labiau neigiamas aspektas, kad Lietuvoje stringa ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas. Visų pirma, turime ekonomikos skatinimo planą, kurio neturėjome per pasaulio finansų krizę, tai gerai. Skatinimo priemonės diversifikuotos, jos yra geros. Faktas, kad nedarbo lygis Lietuvoje labai stipriai neišaugo per šią krizę, prie to labai stipriai prisidėjo ir skatinimo priemonės“, – teigė A. Izgorodinas.
„Jeigu yra tam tikras vėlavimas, tam yra kelios priežastys. Buvo neeilinė krizė, kuriai reikėjo greitai pasiruošti. Visų antra, Lietuvoje, kiek žinau, ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas strigo savo pradinėje stadijoje, nes reikėjo susiderinti tas skatinimo priemones su Europos Komisija“, – pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...