- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį oficialaus vizito į Lietuvą atvykstant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kol kas Prancūzijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Jis taip pat priduria, kad Lietuva yra patraukli valstybė investicijoms dėl šalyje sparčiai besivystančių FinTech ir IT sektorių.
„Prancūzija nėra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos ar investicijų partnerių, ir visgi tas potencialas, drįsčiau teigti, nėra labai išnaudojamas. Nes visgi tiek prekių, tiek paslaugų srautai tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra pakankamai nedideli. Gal tik išskyrus tam tikrą paslaugų eksportą, tarkime kelių krovininis transportas, turizmas. Be abejo prancūzai daugiau eksportuoja į Lietuvą, bet šiaip tie santykiai nėra labai stiprūs. Istoriškai susiklostė, kad Prancūzija yra artimiau ekonomiškai susijusi su piečiau esančiomis centrinės Rytų Europos šalimis nei su Lietuva“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigė, kad Prancūziją galėtų sudominti Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai besikuriančios pramonės įmonės bei vis labiau vystoma krašto apsauga.
Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime.
„Prancūzijos stipriosios pusės yra inžinerinė pramonė, kuri yra viena pirmaujančių visame pasaulyje. Taip pat nemažą dalį to sudaro aviacija, karinė pramonė, o kadangi Lietuvos išlaidos krašto apsaugai didėja, ir Lietuvoje praeitais metais pradėjo dygti pramonės įmonės, tai manyčiau, kad Prancūzija galėtų kažkiek pasižvalgyti ir į šiaurės pusę, ir investuoti Lietuvoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad Lietuvos sėkmė dorojantis su koronaviruso sukelta krize kelia šalies patrauklumą.
„Dabar, ypatingai po šios krizės, parodėme, kad Lietuva, ir apskritai visas Baltijos šalių regionas, įskaitant Lenkiją, Skandinavijos šalis, yra vienas iš mažiausiai nukentėjusių regionų ir yra tikrai sparčiai besivystantis. Manau, kad šio regiono patrauklumas auga tiesiog kasmet“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Vardindamas priežastis, kodėl Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialas nėra išvystytas, Ž. Mauricas minėjo skirtingus šalių vartojimo įpročius.
„Aišku perspektyvų yra, (...) bet stebuklų nereiktų tikėtis. Kadangi esame maža rinka, mums patiems kaip ir užtenka Skandinavų, Vokietija yra milžiniška rinka, tad nors Prancūzija yra tikrai patraukli, bet ji jau yra tolimesnės mums. Ir artima, manau, labai netaps, bent jau artimiausią dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie turizmą, Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinė traukos į Lietuvą priežastis prancūzų turistams kol kas išlieka tai, kad Lietuva daugeliui vis dar yra nepažintas kraštas.
„Manau, kad pagrindinis traukos šaltinis yra egzotika, nematytas kraštas. Vis labiau sudominame juos būdami FinTech centru, sakyčiau tapome stipriais IT vidutiniokais, arba netgi lyderiais tam tikromis prasmėmis. Dabar gal prisidės ir krizės suvaldymo sėkmės istorija, Baltarusijos įvykiai, kadangi Lietuvos įsitraukimą, vakarietiškų vertybių gynimą aktyviai nušviečia spauda. Manau, kad visi šie įvykiai didins šalies žinomumą turistams“, – kalbėjo ekonomistas.
Ž. Mauricas teigė, kad šiuo metu svarbiausia bendradarbiaujant su Prancūzija yra užtikrinti bendros ES rinkos principus ir puoselėjamas ES vertybes.
„Esminis dalykas – bendros ES rinkos principų užtikrinimas. Tiek kalbant apie Mobilumo paketą, tiek apie kitus sektorius, kur vis dar yra labai daug trukdžių, ir faktiškai tos rinkos mes vis dar neturime. Kitas dalykas yra bendradarbiavimas puoselėjant ES vertybes, t.y. teisės viršenybė, demokratija. Taip pat manau, kad gali būti paliesta krašto apsaugos stiprinimo tema, nes Lietuva padarė tikrai labai didelę pažangą per pastaruosius kelerius metus, o Prancūzija, išstojus britams, ES yra daugiausia išleidžia krašto pasaugai“, – teigė jis.
Paklaustas apie tai, kokią žinutę apie sklandesnį Lietuvos ir Prancūzijos ekonominį bendradarbiavimą Lietuva galėtų perduoti E. Macrono vizito metu, Ž. Mauricas teigė, kad reikėtų akcentuoti Lietuvos stiprybes inovatyvios pramonės ir energetikos sektoriuose.
„Manau, kad akcentuoti reikėtų tai, kad Lietuva nėra vien tiktai kažką aptarnaujanti, pavyzdžiui Skandinaviją, paslaugų rinka, bet jau pati kurianti inovatyvius produktus, įmones. Iš tiesų tas bendradarbiavimas tiek aukštų technologijų, IT, dirbtinio intelekto srityse (yra realus – ELTA). Ypatingai turint omenyje ES žaliąjį kursą, riekia nepamiršti mūsų įdirbio sumažinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, pereinant prie atsinaujinančios energetikos.
Taigi bendradarbiavimo galėtų ir turėtų būti daugiau būtent inovatyvios pramonės ir energetikos srityse. Tikrai manau, kad yra daug neišnaudotų galimybių ir tikrai nereikėtų mūsų traktuoti tik kaip Skandinavijos satelitų, ir būtent Vokietijos investicijos rodo, kad mes galime būti patrauklūs ir kitoms šalims“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas su pirmąja ponia Brigitte Macron Lietuvoje viešės pirmadienį ir antradienį. Mūsų šalyje Prancūzijos prezidentas su sutuoktine lankysis pirmą kartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...