- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.
„Tada tikėjomės, kad maisto kainos mažiau užkils, bet yra didžiulė maisto kainų inercija, tikėjomės, kad pikas bus pasiektas maždaug spalį-lapkritį, bet matome, kad netgi iki dabar jos auga“, – prognozių pristatyme trečiadienį sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, maisto kainų pikas statistiškai dar nepasiektas, tačiau dėl įvairių akcijų tai netrukus turėtų matytis ir statistikoje.
„Istoriškai žiūrint, maisto kainos po tokių šuolių truputį linkusios pakristi žemyn, ne per daug, tai nereiškia, kad jos grįš į tuos lygius, kur buvo, – čia beveik nerealus scenarijus, bet pasikoregavimo į apačią gali būti“, – sakė Ž. Mauricas.
„Aišku, dar priklausys nuo konkurencijos, o konkurencija priklausys nuo bendros aplinkos stabilumo, nes kol yra nestabilumas, kurį kuria tiek išorės šokai, tiek politiniai sprendimai, verslas pradeda norėti uždirbti papildomų lašinių neapibrėžtam laikotarpiui ir neskuba mažinti kainų“, – kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, pernai du trečdalius infliacijos augimo lėmė energetikos išteklių ir maisto kainos, paslaugų kainų augimas taip pat buvo spartus, tačiau jų svoris nebuvo toks didelis, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai, anot Ž. Maurico, nemaža dalimi paaiškino infliacijos augimo skirtumą tarp Bendrijos ir Lietuvos.
Jis taip pat pat pastebėjo, kad dalis valstybių ribojo kainų augimą vartotojams, tuo metu Lietuvos strategija buvo kita – labiau kelti gyventojų pajamas.
Lietuvoje maisto kainos 2022 metais augo sparčiausiai visoje ES, tačiau, anot Ž. Maurico, jos turėtų stabilizuotis, juolab, kad maisto produktų kainų lygis Lietuvoje jau susilygino su ES vidurkiu. Anot ekonomisto, tikėtina, kad Lietuvoje kuras atpigs apie 20 proc., maisto prekių kainos vis dar turėtų augti apie 10 procentų. Paslaugos vis dar turėtų sparčiai brangti.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad infliacijos prognozes temdo didelis neapibrėžtumas, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, svarbesnis vaidmuo tenka nestabilioms energijos ir maisto kainoms. Jeigu jos toliau mažės iki 2023 metų pabaigos metinė infliacija gali nukristi žemiau nulio, o 2024-aisiais neatmetamas ir gilesnės defliacijos scenarijus.
„Metų gale turėsime arti nulio metinę infliaciją. Žmonės jaus, kad brangsta kavos puodelis, brangsta paslaugos, bus daug nepasitenkinimo, bet statistiškai atrodys, kad infliacija jau nėra tokia didelė, kokia buvo praėjusiais metais“, – sakė Ž. Mauricas.
Kita vertus, maistą ir energiją gali pabranginti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Kinijos atsivėrimas po ilgai trukusių karantino ribojimų ar šaltesnė nei įprastai žiema Šiaurės pusrutulyje 2023–2024 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...