- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naftos kainos kyla į viršų. Tokį šuolį lėmė didžiųjų eksportuotojų sprendimas mažinti pasiūlą. Naftos kaina pakilo nuo 75 dolerių iki 85 už barelį. Kiek tai ir kada padidins degalų kainas, kokias dar pasekmes gali sukelti brangstanti nafta, LNK žurnalistė teiravosi ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Kada degalinėse išvysime padidėjusias degalų kainas?
– Benzino kainas didesnes pamatysime visai netrukus, nes didmeninė kaina jau kyla. Per pastarąsias kelias dienas jau išaugo 8 euro centais. Tačiau dyzelino kaina nebūtinai išaugs, nes jo brangimą nemaža dalimi lėmė ne naftos kainų dinamika, bet atskira susiformavusi rinka. Dyzelino kaina kurį laiką mums buvo neįprastai didesnė, jis kainavo brangiau nei benzinas. Dabar jo kaina sumažėjo, kadangi dyzelino rinkoje yra pakankamai nemažai. Be to, lėtėja ekonomika, transporto, statybų, žemės ūkio sektorius, todėl mažėja ir jo paklausa. Kadangi jo naudojama mažiau, kaina atitinkamai smuks žemyn, tad gali būti, kad dyzelino kaina išliks panaši, kokia yra ir šiuo metu. Nepaisant to, kad naftos kaina išaugs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokią įtaką turės degalų pabrangimas? Kokias sukels pasekmes? Gal vėl viskas brangs?
– Tai, manau, gali turėti įtakos infliacijos sulėtėjimui. Jau vien tas signalas, kad štai mes turime naftos kainų augimą, galbūt pristabdys tam tikrų gamybininkų ir prekybininkų norą mažinti kainas. Bent jau – jų nedidinti. Tuomet infliacija užsitęs. Čia, sakyčiau, yra viena didžiausių grėsmių. Bet, na, tas pakilimas kol kas nėra labai didelis. Naftos kaina pakilo nuo 75 iki 85 JAV dolerių už barelį. Suprantamiau kalbant, tai kažkur nuo 42 euro centų už litrą iki 50 euro centų už litrą. Maždaug 8 euro centais, o pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), pabrangimas – apie 10 euro centų. O tai nėra tokio masto pabrangimas, koks buvo praeitų metų kovą, prasidėjus invazijai į Ukrainą, kuomet šoktelėjo kuro kainos.
Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas.
– Europos Centrinis Bankas (ECB) stengiasi pažaboti infliaciją. Kaip tas naftos pabrangimas gali sutrukdyti tą kovą?
– ECB tikrai yra didžiulis galvos skausmas, nes euro zonoje vis dar didelė infliacija. Vienintelė kategorija, kur kainos mažėjo, buvo energetiniai ištekliai. Tai – kuras, elektra, dujos ir šilumos energija. Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas arba jas išlaikyti aukštesnes ilgesnį laiką.
– Buvo planuojama, kad kels palūkanų normas iki 4 proc. Ar gali dar daugiau kilti?
– Buvo lūkestis, kad – iki 4 proc., bet vėliau, prasidėjus neramumams JAV bankų sektoriuje, tie lūkesčiai buvo sumažėję iki 3,5 proc. Tačiau dabar tie lūkesčiai vėl didėja. Ir gali būti, kad mes vėl pasieksime tuos 4 proc. Pagrindinė priežastis, kad lėčiau nei tikimasi mažėja infliacija.
– Kiek ilgai laikysis didesnės degalų kainos?
– Sunku pasakyti, nes rinka nėra visiškai laisva. Pirmuoju smuiku čia griežia Saudo Arabija, kuri turi didelę galimybę arba labai padidinti, arba labai sumažinti naftos pasiūlą. Taip pat ir Rusija turi nemažai įtakos. Tam tikra prasme Vakarų šalys yra šios situacijos įkaitės. Vakarai jau imasi veiksmų, kad būtų kuo mažiau nuo to priklausomi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles2
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...
-
LEA: benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinas brango vienu centu1
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje nesikeitė, o dyzelino – padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
EK apribojo mikroplastikų naudojimą produktuose
Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, p...
-
Kelių direkcija: naujos sistemos diegimas atidedamas iki 2025-ųjų vidurio
Dėl ginčų teismuose maždaug metais vėlinamas elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimas Lietuvos keliuose – sistema turėtų veikti 2025 metų viduryje, pranešė Lietuvos automobilių kelių direk...
-
Seime skinasi kelią siūlymas branginti mėgėjų žvejybą3
Seimas pradėjo svarstymus, ar du–keturis kartus pabranginti mėgėjų leidimus žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose. ...
-
Vyrai vis dažniau išeina tėvystės atostogų: atskleidė, ko labiausiai bijo mamos1
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka. Nuo to laiko praėjo devyni mėnesiai ir beveik 10 tūkst. vyrų šiemet jau išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių tėčių, stabdančių savo ...
-
Silpniausia finansų įstaigų vieta – e. mokėjimų saugumas
Finansų įstaigų nuomone, jos labiausiai atitinka Lietuvos banko (LB) lūkesčius dėl mokėjimo nurodymų per bankus korespondentus. Tačiau kaip silpniausią vietą jos įvardija saugų naudojimąsi mokėjimais elektroninėje erdvėje. ...
-
Vyriausybė platins naują taupymo lakštų emisiją
Pirmadienį bus pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Ekonomikos komitetas pritarė rusiškų SGD krovos draudimui Lietuvoje7
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD terminale ir kituose įrenginiuose Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda: GPM lengvata būsto paskoloms galėtų būti svarstoma4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad daliai gyventojų patiriant sunkumų dėl augančių palūkanų normų, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata būsto paskoloms galėtų būti svarstoma, tačiau būtinas sisteminis požiūris. ...