- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas naujosios Vyriausybės sprendimą laikinai išimti DNR plano lėšas iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko esminiams darbams, numatytiems plane, atlikti užteks. Jis taip pat pridūrė, kad reikėtų vengti skuboto DNR plano įgyvendinimo, kuris grėstų lėšų iššvaistymu ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimu.
„Lietuvos patirtis rodo, kad skubotai investuotos lėšos neduoda laukiamos grąžos, o kai kuriais atvejais netgi tampa šaltiniu pinigų įsisavinimui, švaistymui ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimui. Dėl to kažkokios didelės prasmės itin skubėti nematau“, – sakė jis.
Anot Ž. Maurico, laiko įgyvendinti DNR plane numatytus uždavinius turėtų užtekti net ir atidėjus šio plano lėšų tvirtinimą.
„Manyčiau, kad taip, laiko esminiams darbams atlikti užteks (...). Tarkime, vienas iš labai gerų elementų plane yra daug investuoti į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, o to greitai nepadarysi. Investicijos truktų keletą metų, kol pritrauktume investuotojų, praeitų dar keleri metai (...), tad visa tai reikia pradėti daryti jau dabar, o pinigų tam daug nereikia. Pirmines minėtų projektų stadijas sudaro planavimas, dokumentų tvarkymas, žemėtvarka ir visas likęs biurokratinis aparatas“, – tikino Ž. Mauricas.
Visgi ekonomistas pažymėjo, kad jei DNR planas galiausiai bus skiriamas tik esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelių rezultatų tikėtis neverta.
„Jei pinigai bus metami jau esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelio rezultato nepasieksime, arba jis bus labai skubotas (...). DNR planas yra puiki galimybė, bet jis turėtų būti mūsų ekonomikos transformacijos planas, o ne kažkokių laužų gesinimo planas, nes laužų gesinti mes nemokame“, – sakė jis.
Negana to, jei DNR planas bus įgyvendinamas skubotai, pirmiausia orientuojantis į lengvai įvykdomus, tačiau mažesnę pridėtinę vertę kuriančius tikslus, gali kilti sunkumų pereinant prie strategiškai naudingesnių tikslų išpildymo, teigė Ž. Mauricas.
„Manau, kad DNR planas labai smarkiai neturėtų keistis, nes pats jis yra neblogas, tačiau jame yra tiek labai gerų, tiek ne tokių gerų punktų. Didžiausias iššūkis (...) yra tai, jog lengviau įgyvendinami dažniausiai yra tie prastesni uždaviniai. Tad jei DNR plano įgyvendinimas būtų skubotas, tie lengvai padaromi, ne tokie geri tikslai būtų įgyvendinami greitai (...), o labiau strateginiai, ilgalaikiai tikslai būtų atidėti. Galiausiai, kadangi pinigai būtų išleisti ne tokiems geriems uždaviniams įgyvendinti, vargu ar būtų pereita prie strategiškai naudingų tikslų įgyvendinimo“, – Eltai sakė jis.
Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalies ekonomikos transformacijai. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir neprisiimti pernelyg ambicingų įsipareigojimų.
„Ilgesniu laikotarpiu prioritetas – ekonomikos transformacija. Bet transformacija nevyksta per išasfaltuotą kelią ar kokią elektrifikuotą geležinkelio atkarpą (...). Turime būti atsargūs ir neprisiimti pernelyg didelių įsipareigojimų, tarkime, dėl žaliojo kurso, – kadangi tikrai negalime tapti lyderiais per CO2 sumažinimą, tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų didžiausia klaida – o labiau akcentuoti, kaip mes galime pasiekti išsikeltų tikslų pritraukdami investicijas, ypatingai iš trečiųjų šalių į Europą“, – kalbėjo jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo patvirtintas patobulintas kitų metų biudžeto projektas, teigė, kad iš jo buvo išimtos išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis.
„Yra išimamos išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu. Tiesiog jos bus peržiūrimos, projektai bus patvirtinti naujos Vyriausybės ministrų. Kai bus apsispręsta, kurie konkrečiai projektai įgyvendinami, tada sugrįšime prie biudžeto tikslinimo ir išlaidos bus grąžintos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau teigė, kad ateityje planuojant, kaip galėtų būti panaudojamos ES Atsigavimo fondo lėšos, pirmąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis biudžeto peržiūros.
„Derinimas turėtų vykti iki balandžio. Matyt, kad pirmą pusmetį, pavasario sesijoje tas patikslinimas galėtų būti padarytas“, – nurodė premjerė.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad investicijų peržiūrėjimas techniškai neturės įtakos finansų deficitui.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų žingsnį įvertino neigiamai.
„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. (...) Kai planas yra išimamas, tai kovą-birželį patvirtinus per 4-5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai13
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...