- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija ketvirtadienį svarstys siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai.
Tai BNS patvirtino energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Jei komisija pritars bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, jį dar turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pasak BNS šaltinių, tai iš esmės reikš, kad Lietuva patvirtina vienašališką elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, Latvijai ir Estijai taikant pernai parengtą, tačiau Lietuvos nepatvirtintą, metodiką.
Nauja tvarka užtikrintų, kad Lietuvos linijos nebūtų naudojamos baltarusiškos elektros prekybai ir būtų įgyvendintas vadinamasis antiastravinis įstatymas, draudžiantis į Lietuvą patekti elektrai iš nesaugios Astravo branduolinės elektrinės.
Numatoma, kad nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.
Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.
Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.
Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai sumažės.
Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.
Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus.
Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...