- Paulius Viluckas, Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd. eurų naujos lėšos sudaro tik beveik 2 mlrd. eurų.
„Plano turėjimas yra geras dalykas, bet šis pristatymas panašėja į viešųjų ryšių akciją. Papildomai bus galima suskaičiuoti, geriausiu atveju, iki 2 mlrd. eurų lėšų, kurios galėtų būti investuotos į plėtrą“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, parengtas planas yra labai svarbus, tačiau kai kurie jame numatyti pokyčiai galėjo būti įgyvendinti ir anksčiau.
„Kas ten parašyta, tai yra labai svarbūs dalykai valstybės ateičiai, abejonių nėra. (...) Neginčijant dėl svarbos tų dalykų, kurie ten pažymėti, nepamirškime, kad paskelbė tuos dalykus valdančioji koalicija, kuri ketverius metus yra valdžioje ir baigiasi jų kadencija. Nemažai tų dalykų kurie pažymėti plane, puikiai galėjo būti jau daromi, tai nėra šios dienos naujiena – tiek švietimo reforma, žmogiškųjų išteklių perkvalifikavimo, pramonės skaitmeninimas“, – BNS sakė R. Dargis.
Plano turėjimas yra geras dalykas, bet šis pristatymas panašėja į viešųjų ryšių akciją.
Jis taip pat pabrėžė, kad koronaviruso akivaizdoje Lietuva galėtų labiau išnaudoti savo galimybes skatinant gamybą.
„Pamatėme, kad reikia trumpinti tiekimo grandines, ypatingai pramonės įmonėms, tai geografinis perkėlimas atgal pramonės gamybos iš Azijos į Europą matomai ateičiai bus labai rimta tema ir Lietuva šiandien turi galimybę ir galėtų žymai efektyviau ją išnaudoti, tam ir lėšų daugiau reikėtų bei pagalvoti, kuo galime būti potencialiai įdomūs Europos gamintojams, kurie yra mūsų viena iš pagrindinių eksporto rinkų, kalbu apie gamybą komplektuojančių detalių, tiek tekstilėje, tiek ir baldų, inžinerinėje pramonėje“, – sakė R. Dargis.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad pusantrų metų ekonomikos gaivinimo planas yra reikalingas, tačiau jis Vyriausybės neatleidžia nuo kasdienių darbų ir paramos, kuri stringa.
„Roges reikia ruošti vasarą, tai turėti metų ar dvejų planą yra gerai ir teisinga, mes skaitysime, diskutuosime, galbūt pildysme kažką, bet, aišku, reikia daryti kasdieninius darbus ir projekcija į šviesią ateitį neatleidžia nuo kasdienių darbų, o jie stringa“, – BNS sakė V. Sutkus.
Anot jo, Vyriausybės parama verslui ir toliau vėluoja, o jos sąlygos – perteklinės.
V. Sutkus pabrėžė, jog planas taip pat turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais, verslo organizacijomis.
„Tas planas su mumis nebuvo derintas, tai vėlgi, ekonomikos gaivinimo planą Vyriausybė turėtų aptarti su socialiniais partneriais ir verslo organizacijomis. Mes nieko apie tai nežinome, be mūsų daroma“, – sakė jis.
Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad šiai Vyriausybei sunku dėlioti planus ateičiai, nes jos kadencija baigiasi jau šių metų pabaigoje.
„Taip, dabar yra laikas permąstyti Lietuvos ekonomiką, yra laikas paskirti prioritetines sritis, bet šiai Vyriausybei yra sunku persvarstyti planus ateičiai, nes greičiausiai ateinanti Vyriausybė svarstys, kaip gyvensime artimiausius keturis metus“, – sakė analitikas.
Jis taip pat kritikavo tai, kad Vyriausybė nori sau prisiskirti didesnius nuopelnus, nei priklauso.
„Sau prisiskiriami nuopelnai, kurie yra nelabai priskiriami, nes tada apskritai sugalvojimas, kad reikia biudžetą rinkti, yra nuopelnas. Tačiau prisiskiriami „Investuok Lietuvoje“ tikslai, kurie turbūt jau 10 metų nesikeičia, tai gaunasi truputėlį neskanu“, – sakė M. Dubnikovas.
„Tai panašėja į tą atvejį, kai Vyriausybė paskelbia, kad jos planas bus sumažinti dujų ir elektros kainas, nes pasaulinėje rinkoje dujų kaina nukrenta iki žemiausio taško per pastaruosius 20 metų“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pranešė, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.
Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.
Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešam aptarimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...