Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą.
Pasak Energetikos ministerijos, nekompensuojant dujų tarifas tiekėjos „Ignitis“ klientams nuo liepos didėtų daugiau kaip 40 proc. Kompensacija siektų 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepaisant rinkose atpigusių dujų, jų kainą gyventojams vis dar reikia kompensuoti, nes antrajam pusmečiui į ją įskaičiuotos apsidraudimo sandoriais brangiau įsigytos dujos ir kitos dedamosios.
„Turime VERT skaičiavimus, jie remiasi konkrečiomis dedamosiomis, dujų įsigijimo kaina (...), nes esant nestabiliai situacijai, dalis dujų įsigyta apsidraudimo sandoriais ankstesniu laikotarpiu (...) Reguliatorius apsidraudimo sandorius įskaičiavęs į saugumo dedamąją, į kainą, įdėta ir išdujinimo kaina, transportavimo, saugojimo saugyklose kaina, todėl su dujomis dėl rizikų kaina dar vis reikalaus papildomos kompensacijos“, – Vyriausybės posėdyje sakė D. Kreivys.
Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos, skaičiuojama, kad joms reikės 54,48 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų valstybės pasiskolintų lėšų. Tam Vyriausybė taip pat trečiadienį pritarė.
Aplinkos Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad kompensacijos dujų vartotojams neturėtų kelti lūkesčio, kad Vyriausybė ilgam užtikrins geras kainas, žmonės turėtų galvoti apie kitą kuro rūšį šildymui.
„Mes iš esmės vis dar subsidijuojame iškastinį kurą, dujas, visų kitų energetikos vartotojų ir mokesčių mokėtojų sąskaita. Tie 54 mln. eurų ateinantį pusmetį – iš visų mokesčių mokėtojų mokame už dujų vartotojus ir jie turi aiškiai suvokti, kad praėjus energetinį karą valstybė negali ilgainiui garantuoti gerų kainų dujų rinkoje. Norisi formuoti lūkestį, kad tai būtų vieni paskutinių kompensavimų“, – posėdyje teigė S. Gentvilas.
Tuo metu D. Kreivys pabrėžė, kad kompensacija susijusi su Rusijos invazija į Ukrainą: „Kompensacijos, ar jos galimos, ar negalimos, galima bus spręsti, kai tas karas pasibaigs“.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat priminė, kad šios paramos priemonės buvo priimtos, kai kainos buvo pasiekusios piką ir buvo prognozuota, kad jos išliks labai aukštos. Be to, pasak jos, dujų kainos nėra nukritusios žemiau ribos, kurią dabar moka vartotojai.
„Siūloma, kad kainos išlieka tame pačiame lygyje. Europos Komisija yra pateikusi rekomendaciją šiemet pabaigti, jei nebus naujų siurprizų energetikos rinkoje, iki tokių vaizdų, kuriuos matėme pernai, nelabai įsivaizduoju, iš kur būtų galima tikėtis...“, – teigė premjerė.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, „Igničio“ tarifai su valstybės kompensacija mažėtų 4–5 centais centais: pirmai, mažiausiai dujų suvartojančiai grupei tarifas siektų 1,36 euro (dabar – 1,4 euro), antrai, dujomis namus besišildantiems buitiniams vartotojams, – 0,87 euro (dabar – 0,92 euro) ir trečiai, daugiausia dujų suvartojančiai grupei, – 0,83 euro (dabar – 0,88 euro).
Naujas dujų kainas, kurios galios nuo liepos 1-osios iki gruodžio pabaigos, rinkos reguliuotojas turėtų patvirtinti birželio 6 dieną.
Tuo metu mažųjų dujų tiekėjų – „Intergas“, „Gren Lietuvos“, agrofirmos „Josvainiai“ – dujų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja 1–17 proc., arba 1–16 centų.
Kompensacijų už elektrą antrąjį pusmetį siūloma atsisakyti, įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir VERT prognozes antrajam šių metų pusmečiui. Dabar valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.
„Atsižvelgiant į situaciją elektros rinkoje ir VERT prognozes, (...) 2023 metų antrą pusmetį siūlome netaikyti dalinio elektros energijos kainų kompensavimo“, – posėdyje teigė D. Kreivys.
Rinkos reguliuotojas pirmadienį patvirtino beveik 19 proc. mažesnį – 22,264 cento (su PVM) už kWh – visuomeninį elektros tarifą, kurį mokės beveik 460 tūkst. šiuo metu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.
Vidutinė garantinio tiekimo kaina antrąjį pusmetį turėtų siekti 23,29 cento (su PVM), todėl, pasak ministerijos, jos kompensuoti nereikia.
„Turime nemažai klausimų, kaip bus žmonėms, kurių kainos yra aukštesnės pagal sutartis, noriu pasakyti, kad tiekėjai imasi veiksmų, „Ignitis“ nuo 2023 metų liepos 1 dienos planuoja vienašališkai sumažinti kainas iki 28 centų už kilovatvalandę. (...) „Enefit“ taip pat vienašališkai mažina sutartyse fiksuotą kainą, (...) „Elektrum“ savo klientams panaikino bet kokius apribojimus keistis tarifus, jokių mokesčių netaikys, bet ir nuolaidų grąžinimo netaikys“, – sakė ministras.
„Esant tokioms kainoms, tikrai yra galimybių gauti geresnes kainas nei 28 centai, kviečiu visus proaktyviai tuo domėtis“, – pridūrė jis.
Finansų ministerijos BNS pateiktais preliminariais duomenimis, sausį–gegužę gyventojų kompensacijoms už elektrą ir dujas išmokėta 232,4 mln. eurų, verslui sausį–kovą už elektrą 5,07 mln. eurų.
Vyriausybė elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms šių metų pradžioje skyrė iki 556,8 mln. eurų, iš jų iki 382,8 mln. eurų – buitiniams vartotojams (nuo sausio iki birželio pabaigos) ir iki 174 mln. eurų – įmonėms (nuo sausio iki kovo pabaigos).
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą buvo skirta iš viso 812 mln. eurų kompensacijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...