- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešojo sektoriaus įstaigas ketinama įpareigoti buhalterinei apskaitai naudoti centralizuotai parinktą informacinę sistemą. Finansų ministerijos teigimu, įdiegus modernizuotą bendrą finansų valdymo informacinę sistemą būtų didinamas informacijos patikimumas, taip pat kasmet sutaupoma apie 2 mln. eurų, kurie šiuo metu yra skiriama skirtingų sistemų palaikymui.
Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms, kurios dabar bus teikiamos svarstyti Seimui.
„Šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra padidinti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos procesų efektyvumą ir kokybę, valstybės mastu nustatant pareigą visiems viešojo sektoriaus subjektams naudoti bendrą finansų valdymo informacinę sistemą. (...) Ją parinktų Vyriausybė arba įgaliota institucija“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, perėjimas prie vienodos finansų valdymo sistemos vyks etapais – bus numatyti poįstatyminiame teisės akte, kuris bus priimtas iki įstatymo pataisos įsigaliojimo 2020 metų pradžioje.
Optimizuodama viešojo sektoriaus veiklą, Vyriausybė pernai įsteigė Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, kuriam nuo 2018-ųjų liepos pavesta perimti ir centralizuotai atlikti 141 viešojo sektoriaus įstaigų buhalterinę apskaitą. Planuojama, kad iki 2021 metų birželio pabaigos centralizuotai bus tvarkoma apie 538 iš 600 valstybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus įstaigų.
Siekiant užtikrinti optimalų buhalterinės apskaitos procesus bei gaunamos informacijos kokybę, centralizuotai parinktą sistemą turėtų ne tik viešojo sektoriaus įstaigos, kurių apskaita jau yra tvarkoma arba ją numatoma tvarkyti centralizuotai, bet ir kitos šio sektoriaus įstaigos.
Buhalterinės apskaitos informacinei sistemai, kuri privalėtų rinktis viešojo sektoriaus įstaigos, modernizuoti reikėtų skirti iki 5 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, šios lėšos galėtų būti numatytos įgyvendinant bendros informacinės sistemos projektą, kuriam siekiama gauti ES finansavimą.
Anot Finansų ministerijos, šiuo metu 33 viešojo sektoriaus įstaigų iš 141-os, kurių apskaita tvarkoma centralizuotai, ir 92 iš 397 įstaigų, kurių apskaitą planuojama centralizuoti, naudoja tą pačią ministerijos įdiegtą ir palaikomą buhalterinės apskaitos informacinę sistemą. Kitos viešojo sektoriaus įstaigos naudoja skirtingas sistemas, kurių nevienodos galimybės neleidžia užtikrinti vieno centralizuotai tvarkomo buhalterinės veiklos modelio ir procesų.
Siekiant, kad savivaldybės turėtų galimybę pasinaudoti valstybės sukurta bendra finansų valdymo informacinę sistema ir taip išvengtų papildomų išlaidų plėtodamos savo sistemas, jų kontroliuojamoms viešojo sektoriaus įstaigoms centralizuotai parinktos informacinės sistemos naudojimas būtų privalomas nuo 2022 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje5
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...