- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė paramos koncepcijai nuo pandemijos nukentėjusiems paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nurodo, kad preliminarus lėšų poreikis siekia 12 mln. eurų.
„Sektorius tikisi, tą rodo ir daugiametė patirtis, kad vartojimas didėja kartu su šiltuoju laikotarpiu, tai tikimasi, kad ilgesnės pagalbos nereikės šitam sektoriui. Aišku, reikėtų paprašyti mūsų gyventojų, renkantis produktus, pasižiūrėti ir į kilmės šalį, kas būtų parama šitiems mūsų sektoriams“, – Vyriausybės pasitarime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
ŽŪM siūlo, kad pagal Europos Komisijos komunikato 3.12 skirsnį tinkamais pareiškėjais būtų laikomos įmonės, kurios užsiima kiaulių auginimu, naminių paukščių auginimu mėsai ir kiaušinių gavyba, paukščių skerdimu ar paukštienos perdirbimu, kiaušinių pakavimu ar kiaušinių perdirbimu ir jų pardavimų pajamos iš minėtos veiklos 2019 metais turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
Šių įmonių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu turi būti sumažėjusi 30 proc. ir daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, o jų vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2020 metais ir kiekvienu tinkamu finansuoti laikotarpiu, palyginti su 2019 metų vidutiniu metiniu darbuotojų skaičiumi, sumažėjo ne daugiau kaip 30 proc.
Tinkamas finansuoti laikotarpis būtų: pirmas laikotarpis – nuo 2020 metų spalio 1 iki 2020 metų gruodžio 31 dienos, antras laikotarpis – nuo 2021 metų sausio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos, trečias – nuo 2021 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų birželio 30 dienos. Pagalbos būtų galima kreiptis dėl vieno arba dėl kelių tinkamų finansuoti laikotarpių.
Pagal šį skirsnį paukštininkystės sektoriui būtų skirta 4,2 mln. eurų paramos, kiaulininkystės – 2,6 mln. eurų.
Didžiausia pagalbos suma vienam pareiškėjui neturėtų viršyti 2019 metais jo sumokėtos gyventojo pajamų mokesčio ir pelno mokesčio bendros sumos. Bendra didžiausia pagalbos suma vienam subjektui, įskaitant susijusias įmones, pagal šią pagalbos schemą negali viršyti 1,8 mln. eurų.
Pagal komunikato 3.1 skirsnį pagalba būtų skiriama kiaulių ir paukščių (viščiukų broilerių, kalakutų) laikytojams kompensuoti nuostoliams už 2021 metų sausio–birželio mėnesius, nustatant tinkamus finansuoti laikotarpius.
Pagalba būtų mokama tik tada, jeigu tinkamu finansuoti laikotarpiu bendros vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų arba kiaulių laikytojų pajamos buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su nustatyto atitinkamo ankstesnių metų laikotarpio vidutinėmis pajamomis, kaip nustatyta Europos Komisijos notifikuotose taisyklėse.
Pagalbos dydis paukščių laikytojams siektų 0,5 euro už broilerį, 4 eurus už kalakutą, kiaulių laikytojams už parduotą skersti kiaulę – 30 eurų. Didžiausia galima paramos suma vienam ūkio subjektui siektų 225 tūkst. eurų.
Pagal šį skirsnį paukštininkystės sektoriui būtų numatyta 3,7 mln. eurų, kiaulininkystės – 1,5 mln. eurų.
Pareiškėjas galėtų kreiptis paramos tik pagal vieną paramos schemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...