- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“.
Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu. Ji, kaip teigia rengėjai, startuotų tik gavus Europos Komisijos (EK) patvirtinimą, jog finansavimui galima naudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas. Ji trečiadienį Vyriausybės sprendimu įtraukta į DNR planą.
Kaip BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, ši priemonė atsirado dėl per menko Lietuvos mokslo ir verslo įsitraukimo į ankstesnę septynerių metų trukmės „Horizontas 2020“ programą.
„Lietuvos įmoka į „Horizonto 2020“ programą, kaip Europos Sąjungos narės, buvo daugiau negu 200 milijonų eurų, mums pavyko susigrąžinti per projektines veiklas, teikiant paraiškas mūsų institucijoms apie 90 milijonų. Tai rodo, kad faktiškai Lietuva šitoje programoje buvo kitų Europos Sąjungos valstybių donorė“, – sakė V. Razumas.
Todėl ši priemonė, pasak jo, skirta pasirengti naujam ES finansavimo periodui 2021-2027 metais.
„Europos horizontų“ biudžetas dar nėra galutinai patvirtintas, bet turėtų siekti apie 80-90 mlrd. eurų.
Finansuos mokslinę veiklą
Viceministras sakė, kad iš Vyriausybės suplanuotų 50 mln. eurų būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros projektai, kurių tematikos atitinka „Europos horizontų“ numatytas programas.
„Tai būtų tokios priemonės kaip sveikata, aplinka, maistas, bioekonomika ir panašiai. Tai būtų moksliniai projektai. Būtų skatinama parengti projektą, kuris atitiktų būsimus Europos Komisijos kvietimus“, – vardijo V. Razumas.
Plane nurodoma, kad bus skatinamos mokslinės publikacijos ir straipsniai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, būtų sukurta jiems skirta paskolų sistema, ketinama remti naujų patentų registravimą, finansuoti universitetų ir institutų mokslininkų grupes.
Taip pat numatyta padėti kurtis vadinamoms pumpurinėms įmonėms, kurios rinkai siūlytų universitetuose sukurtą intelektinę nuosavybę, skatinti inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimą rinkai.
Be kita ko ketinama siekti, jog EK dotacijos Lietuvos atstovų projektams įgyvendinti pagal programą „Europos horizontas“ siektų 60 proc. vertinant santykį su nacionaliniu įnašu.
Vienas iš tikslų – užsisakyti mokslines duomenų bazes trims metams, kurios, anot V. Razumo, yra pagrindas ruošiant bet kurią paraišką, nes leidžia mokslininkams išsamiai ir tiksliai susipažinti su įvairių tyrimų rezultatais pasaulyje.
„Numatyta iš šių lėšų finansuoti ir mūsų institucijų konsultacijas su užsienio konsultantais ekspertais, kurie turi patirties, kaip reikia rengti projektus, kaip teisingai akcentus sudėlioti, kokius numatyti prioritetus“, – sakė jis.
Planuojama remti kontaktinius asmenis, gaunančius informaciją apie būsimus kvietimus ir pasirengimą EK kvietimams dėl paraiškų – jie iki šiol dirbdavo tik dalimi etato ir negalėdavo skirti tam viso laiko.
„Planuojame juos finansuoti visu etatu, kad jie užsiimtų kontaktais su EK, operatyviu informacijos perdavimu institucijoms“, – sakė V. Razumas.
Parama vėluos metus
Pati „Europos horizontų“ programa startuos jau kitąmet, tačiau Vyriausybė pirmąją 16 mln. eurų injekciją programos spartinimui suplanavo tik 2022-aisiais, o kai kurie tikslai užsibrėžiami tik iki 2028-ųjų.
Anot V. Razumo, DNR planas šiek tiek atsiliko nuo ES planų, bet Lietuva su savo projektais galėtų prisijungti ir vėliau.
„Programa tęsis septynerius metus, tad baimės, kad jei iš karto nepradėsime dalyvaut, nebus pasiekti pagrindinei tikslai, nėra, tas terminas nėra kritinis. Taip, tiesiog nespėta, tiesiog DNR planas šiek tiek atsilieka nuo grafiko“, – teigė jis.
Pagal šią programą numatyta įsteigti mokslo pareigūnų pareigybes Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Aplinkos ir galbūt kitose ministerijose bei žinybose, kad ir pačios ministerijos aktyviau dalyvautų ES programoje.
Visą pasirengimą koordinuos Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, projektus konkurso būdu atrinkinėti padės Lietuvos mokslo taryba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...