Elektros kainoms siekiant rekordus, iš Vyriausybės – jokio konkretaus kompensavimo plano.

„Kai bus matomas visas biudžetas, tada bus aišku, kiek galima ir kiek bus skiriama“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kai nėra plano, anksčiau pradėti darbo negali ir Seimas, nors kaimynai latviai dėl elektros kainų sugebėjo sušaukti neeilinį parlamento posėdį.

„Pirmiausia sprendimai yra Vyriausybės rankose. Matant bendrą visą paveikslą, ateis su sprendimais ir, jeigu bus poreikis Seimui tvirtinti, tai ir padarysime“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Chaotiškas iš valdančiųjų komunikavimas ir žinių transliavimas tikrai kelia daug klausimų. Manau, reikia surinkti neeilinę sesiją šiems klausimams apsvarstyti kuo galima greičiau, nelaukiant, kol ateis ruduo“, – skubą akcentavo Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.

Prezidentas sako, kad ir Seimui, ir Vyriausybei aukštos energijos kainos turi būti prioritetas.

„Kainos tikrai nepaprastai aukštos ir dėl tos priežasties žmonės patiria didžiulę finansinę naštą, ir dar patirs ateityje“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiemet kompensuoti gyventojams smarkiai išaugusias energijos kainas skirta 570 mln. eurų. Kitiems metams energetikos ministras žada didesnę sumą.

„Matant kainas, parama nebus mažesnė nei šį pusmetį“, – garantavo D.Kreivys.

Matant kainas, parama nebus mažesnė nei šį pusmetį.

Premjerė teigė, kad suma gali siekti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų.

„Kai kalbame apie 1 mlrd. eurų, – tai gyventojams skirta parama“, – pabrėžė D.Kreivys.

G.Nausėda teigia, kad subsidijos gyventojams reikalingos dar ir šiemet, bet Vyriausybė naujų priemonių nebeplanuoja.

„Visi sprendimai dėl energetikos sektoriaus jau bus daromi kitiems metams“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė nepalaiko ir G.Nausėdos siūlymo nuo Naujųjų metų įvesti 150 kWh per mėnesį sunaudojamos elektros lubas, iki kurių būtų taikomos kompensacijos. Anot G.Skaistės, daugiau elektros suvartojančiųjų atžvilgiu tai būtų neteisinga.

„Elektros vartojimas buvo skatinamas kaip mažiau taršesnis ir taip daugelis žmonių perėjo prie elektrinio šildymo, elektromobilių. Todėl dėl tam tikros ribos nustatymo jie liktų mažiau palankioje situacijoje“, – akcentavo finansų ministrė G.Skaistė.

 Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pirmadienį naujus rekordus pasiekė ir dujų kainos, pasiekusios 295 eurus už megavatvalandę, maždaug dešimt kartu daugiau nei prieš metus. Artėjant šildymo sezonui, finansų ministrė toliau ragina naudotis kompensacijomis, kurių gavėjų ratas išplėstas dar anksčiau. Neatmetama sugrąžinti ir nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui. Šiemet šalčiausiu metu jis jau galiojo keturis mėnesius ir valstybei kainavo mažiausiai 23 mln. eurų.

„Rugsėjo viduryje turėtume turėti sprendimą, kokie bus ateinančio šildymo sezono algoritmai. Vertiname įvairias alternatyvas ir negalėčiau pasakyti, kad vienas ar kitas sprendimas nebus priimamas šiam šildymo sezonu“, – teigė G.Skaistė.

Žadama, kad išskirtinių kompensacijų sulauks ir buvę „Perlo Energijos“ klientai. Tačiau tik pirmojo ir antrojo liberalizavimo etapo, kurie laikinai pateks į garantinį tiekimą. Dabar nepriklausomą elektros tiekėją nepasirinkusiems garantinis kainuoja su 25 proc. antkainiu. „Perlo Energijos“ klientai turės nuolaidą.

„Riba, iki kiek valstybė dengs, yra įstatyme, kad paramos dydis negali būti didesnis nei 60 proc. kainos“, – lubas prabrėžė D.Kreivys.

Kalbėdama LRT Radijui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl tokių kompensacijų dalis žmonių pateks į privilegijuotą poziciją, taip mano ir opozicija.

„Nepritariu kompensavimui, nes akivaizdu, kad tai „Perlo Energijos“ klientui grupei bus kitų klientų sąskaita“, – neigiamą požiūrį išsakė A.Mazuronis.

Ministerijai durimis trenkė jau ir patys nepriklausomi tiekėjai. „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ skelbia nutraukiantys pasitarimus su Energetikos ministerija ir su reguliuotoju.

„Mes norime teikti savo pasiūlymus, norime, kad būtų į juos atsižvelgiama, priimant sprendimus, kurie tikrai paveikia tiek verslą, tiek, tikime, galėtų būti naudingi visuomenei“, – savo požiūrį į situaciją išsakė „Elektrum Lietuvos“ valdybos narė Neringa Petrauskienė.

Du tiekėjai nustojo bendradarbiauti todėl, kad trečiąjį liberalizavimo etapą nuspręsta stabdyti, taip pat kyla abejonių dėl konkurencijos, kai dalis „Perlo Energijos“ klientų tiesiog automatiškai perkeliami į visuomeninį tiekimą.

„Tai daugiau žiūrint iš vartotojo perspektyvos, kad jam būtų mažiau streso ir būtų iškart nukreiptas, elektrą tiektų visuomeninis tiekėjas“, – poziciją išsakė VERT vadovas Renatas Pocius.

Šiuo metu elektros kainos kompensacija galioja iki gruodžio 31 d.