- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinė dalis yra Darbo kodekso pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną.
Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.
„Aiškiai pasakėme - laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, - po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Jis teigė, kad Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.
Vyriausybė teigia atsižvelgusi į priekaištus dėl trumpo derinimo termino ir tam suteikia dar dvi savaites.
„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų. Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, - tvirtino premjeras.
Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.
„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, profesinių sąjungų vadovų buvo prašoma suprasti, kad įstatymų projektai bus naudingi patiems dirbantiesiems ir kartu juos apkaltino bandymu suklaidinti Ministrų kabineto narius, pateikiant netikslią informaciją apie išmokas užsienyje atleistiems žmonėms.
„Aš visa tai galėčiau pavadinti politikavimu. Tikrai nenorėčiau minėti pavardžių, kas šiandien kalbėjo pasitarime, tai aš supratau, kad netgi nėra perskaitę kai kurių įstatymų projektų“, - sakė A.Butkevičius.
Lietuvoje ketinama laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius - bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė - kasmet automatiškai indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
Siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams. Išeitinė išmoka būtų sumažinta iki dviejų mėnesių.
Taip pat bus išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir auginantiems vaikus tėvams - darbo vieta išlaikoma, kol vaikui sueis 3 metai, o terminuotą darbo sutartį būtų galima nutraukti ne po 3 mėnesių, kaip yra dabar, o po 4 mėnesių nuo vaiko gimimo.
Numatoma, jog trumpiau arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių). Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti.
BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų - senatvės pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų - jų indeksavimas, 39 mln. eurų - „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų - bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1 mlrd. eurų.
Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių.
Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.
Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.
Vyriausybei penktadienį svarstant naująjį socialinį modelį, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai surengė nedidelį piketą prie Vyriausybės. Prie Vyriausybės rūmų susirinko kelios dešimtys žmonių, kurie atstovauja profesinėms sąjungoms ir dirbantiesiems.
„Niekas prie mūsų dar nepriėjo, kantriai laukiame“, - BNS teigė vienas profesinių sąjungų atstovų.
Profesinių sąjungų atstovai laiko plakatus, kritikuojančius „buldozerinę“ Vyriausybės politiką. Tuo metu dirbantieji tvirtino, kad neketina „lankstytis be saugumo garantijų“.
Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių. Profesinės sąjungos tvirtina, kad vienareikšmiškai bloginamos sąlygos darbuotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis: palaikome Lenkijos siekį „Via Carpatia“ maršrutą įtraukti į transeuropinį tinklą
Lietuva remia Lenkijos ir kitų „Via Carpatia“ šalių siekį visą „Via Carpatia“ maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į transeuropin...
-
Viešbučių ir restoranų asociacija kritikuoja antrame pagalbos pakete numatytas subsidijų lubas4
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kritikuoja antrame pagalbos verslui pakete numatytas 100 tūkst. eurų subsidijų lubas ir sako, kad tai verslui nenaudinga bei nebuvo su juo derinta. ...
-
G. Nausėda pakviestas dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Singapūre18
Prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. ...
-
Veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų1
Neseniai veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų, taip norėdami susigrąžinti klientus iš „šešėlio“. ...
-
VMVT perspėja: prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai – didėja ir paukščių gripo grėsmė
Pastarosiomis dienomis Lietuvos ornitologų draugijai informavus apie jau prasidėjusią pavasarinę paukščių migraciją ir stebimus pirmuosius šalį pasiekusius ar praskrendančius paukščių būrius bei pavienius paukščius, did...
-
Prezidentas žada siekti, kad dalis jo mokestinių siūlymų nebūtų atidėti1
Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. ...
-
Ministerija žada atsisakyti subsidijų paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius
Aplinkos ministerija dėl nustatytų piktnaudžiavimų subsidijomis paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius žada „iš esmės peržiūrėti“ jų skyrimą. ...
-
Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,5 proc. mažiau pajamų
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,5 proc. (60,3 mln. eurų) mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. ...
-
Ir toliau fiksuoja nutįsusias eiles prie parduotuvių: ką čia dalina nemokamai?6
Tautiečiai ir toliau fiksuoja nutįsusias eiles prie parduotuvių. Tiesa, dažniausiai žmonėms prireikia ne maisto, o batų. ...
-
Ekonomistas: nors darbo užmokestis pernai augo sparčiai, ateityje to užtikrinti gali nepavykti1
Statistikos departamentui paskelbus, kad realusis darbo užmokestis šalyje per praėjusius metus padidėjo 12,2 proc., „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį augimą įvertino kaip vieną didžiausių teigiamų n...