- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės strateginės analizės centro rugsėjo mėnesio ataskaitos apžvalga rodo teigiamas tendencijas darbo rinkoje ir apdraustųjų skaičiaus didėjimą.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, per mėnesį apdraustųjų padaugėjo 18,3 tūkst., arba 1,3 proc., rugsėjo pabaigoje šis skaičius siekė 1,384 mln.
„Tokios augimo nebuvo viso karantino ar vasaros sezono metu. Tikimasi, kad, jei tokios pačios tendencijos išsilaikys ir spalį, šio rodiklio reikšmės grįš į lygį, buvusį iki karantino kovo mėnesį pradžios. Šiuo metu, palyginti su karantino pradžia, apdraustųjų atotrūkis siekia tik -0,6 proc., arba 8 tūkst. asmenų, o žemiausias buvo gegužės ir birželio mėnesiais (sumažėjęs 2,8 proc.)“, – teigiama pranešime.
Teigiamos tendencijos fiksuojamos stebint naujų darbo skelbimų skaičių: jis per mėnesį išaugo 9 proc., tai yra didžiausias skelbimų skaičius nuo šių metų sausio. Darbdavių, prognozuojančių darbuotojų mažėjimą, dalis skirtinguose sektoriuose sumažėjo ir šiuo metu siekia reikšmes, stebėtas prieš metus.
Ekonominių vertinimų rodiklis auga penktą mėnesį iš eilės, nors augimo tempai lėtėja. Per mėnesį sparčiausiai augo paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (nuo -3 proc. iki +3 proc.), tačiau jis vis dar išlieka net 21 procentiniu punktu žemesnis nei prieš karantiną. Vartotojų pasitikėjimo balansas kas mėnesį taip pat augo ir rugsėjį pasiekė nulinę reikšmę, tačiau vis dar negrįžo į prieš metus buvusį lygį.
Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 1,996 mlrd. eurų (40,6 proc.).
Ekonomikos skatinimo plano ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metams iš viso jau panaudota 1,914 mlrd. eurų, arba 53 proc.
Pagal priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, panaudota 976 mln. eurų (51,5 proc. nuo skirtų 1,897 mlrd. eurų). Didžiausią šiam tikslui panaudotų lėšų dalį sudaro mokėjimai priemonių grupėje, skirtoje gyventojų pajamoms užtikrinti, – panaudota 410,4 mln. eurų (42 proc.).
Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 362 mln. eurų (30 proc.). Vykdant priemones, skirtas tam, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ūkio sektoriaus likvidumui išsaugoti, iš viso panaudota 33 mln. eurų, tai sudaro 66 proc. priemonėms numatytos lėšų sumos.
Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 824 mln. eurų. Didžioji dalis (89 proc.) šių nepriemokų priklauso Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojams. Ši suma, kaip ir mokesčių mokėtojų skaičius (63,2 tūkst.), kuriems laikinai netaikomas nepriemokų išieškojimas, stabiliai augo visą karantino laikotarpį ir jam pasibaigus, tačiau paskutiniais mėnesiais skaičius stabilizuojasi.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais sumažės 1,8 proc., ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje. Šių metų balandį prognozuota, kad Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc. Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 metais patirs 8,3 proc. nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...