Vairuotojai džiūgauja dėl sumažėjusių kuro kainų: kad ir 5 centai nuo litro, vis ne iš kišenės

Nukritę keli centai, anot vairuotojų, gyvenimo nekeičia, bet užsipilti skatina.

„Kad ir 5 euro ct. nuo litro, vis tiek ne iš kišenės. Aišku, to, kas buvo, jau turbūt nebebus. Bus 3 eurai, tai abejoju, ar kas važinės tomis mašinomis išvis“, – sakė degalinėje kalbintas vairuotojas.

„Prancūzijoje, atsimenu, 3 centais pakėlė, tai vos Paryžiaus nesudegino. Gal ir čia tokio pat kipišo reikia“, – šypsojosi kitas degalinės klientas.

Vairuotojai sako kainų negaudantys, jos skiriasi ir degalinėse, ir miestuose.

„Kiek aš važinėjau, Panevėžyje yra pigiausia“, – tvirtino vairuotojas Rimantas.

„Degalinės perka iš gamintojo degalus ir skirtingomis dienomis, o kainos skiriasi vos ne kiekvieną dieną ir kartais skiriasi ženkliai. Nusipirkus degalų brangiau negalima kitą dieną gamykloje nukritus iškart nuleisti kainą degalinėje. Kadangi baržos iš viso nebebus arba ji bus labai minimali“, – aiškino UAB „Deliuvis“ direktorius Arūnas Nauronis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiekvienas vairuotojas, kuris pereina prie elektromobilio, atgal nebegrįžta.

„Paskutiniu metu naftai atpigus beveik 10 proc. gavome apie 3 proc. pakritimą, kuris leidžia suvokti, kad kuras atpigo apie 6–7 euro ct.“ – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Anot ekonomisto, kainų išsigando ir patys naftos tiekėjai.

„Galėtų prarasti savo klientus. Reikia suprasti, kad kiekvienas vairuotojas, kuris pereina prie elektromobilio, atgal nebegrįžta“, – teigė M. Dubnikovas.

Pasak kainų stebėtojų, šiuo metu vyksta aršios derybos tarp Saudo Arabijos, Rusijos, JAV ir Europos. Pastarosios nori didesnių sankcijų rusiškai naftai.

„Saudo Arabija teoriškai pažadėjo, kad galbūt padidins gavybą arčiau rudens. Ta žinutė buvo priimta labai palankiai rinkoje ir todėl naftos barelis dabar nukrito iki 110 dolerių už barelį“, – komentavo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Anot A. Vizicko, Saudo Arabijos pažadas kol kas teorinis, derybų baigtis labai neaiški, nes artimuosiuose Rytuose viešai demonstruojamas nuolankumas Rusijai. Be to, Rusija planuoja mažinti naftos gavybą.

Aukštos degalų kainos paveikė ir amerikiečius, nors jie moka daug mažiau nei mes.

„Šiandien labai daug skausmo ir įtampos iš vairuotojų pusės sulaukia degalinių darbuotojai, nes benzino galonas ten dabar kainuoja 5 dolerius. Jeigu visa tai išversti į litrus ir eurus, tai mes sakytume, kad jie be reikalo nervinasi, nes tai viso labo yra 1,20 Eur/l. Jeigu mes matytume tokias kainas degalinėse, išvis būtume laimingi ir sakytume, kad niekas nevyksta“, – lygino A. Vizickas.

Vokiečių vidutinis atlyginimas yra tris kartus didesnis nei Lietuvoje, o jie sugeba (už kurą – red. past.) mokėti pigiau.

Vokiečiai, nors ir uždirba daugiau, už kurą moka mažiau. A. Vizickas paaiškino, kodėl.

„Mūsų tyrimo duomenimis, Vokietijos degalinėse vidutinės kainos buvo mažesnės nei Lietuvoje. Skirtumas nedidelis – 4–5 euro ct. Skaudu žiūrėti, kai vokiečių vidutinis atlyginimas yra tris kartus didesnis nei Lietuvoje, o jie sugeba mokėti pigiau. Čia yra keletas dalykų – mokestinė bazė ir konkurencija. Mūsų žiniomis, Vokietijai degalinės yra įpareigotos skelbti informaciją apie kuro kainas. Vairuotojai yra labiau apsišvietę, kur yra tos mažesnės kainos, tuo pačiu palaikoma didesnė konkurencija“, – aiškino A. Vizickas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuviai, pabrangus naftai, neskuba automobilio iškeisti į kitą transportą, todėl ir toliau perka kurą, kad ir kokiose aukštumose yra jo kainos. Didelė paklausa neleidžia kuro kainoms leistis žemyn.

„Kaina dabar yra „ant svarstyklių“ ir čia yra du variantai:  vienas – dėl naftos stygiaus jos kaina gali pakilti iki 140 dolerių už barelį, tada kaina gali būti ir 2,5 euro, ir aukščiau. Kaip matome, pabrangus degalams, didelė dalis vairuotojų atsisako kažko kito, bet ne kelionės. Kitas variantas – ateina recesija, mes pradedame labai stipriai jausti spaudimą savo piniginei ir per maistą, komunalinius ir visus kitus mokėjimus, mes pradedame riboti vartojimą ir tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje arba netgi didžiojoje pasaulio dalyje. Tada, be abejo, kaina koreguosis, nes mes vartosime mažiau ir kaina gali kristi. Matėme, per pandemiją buvo netgi minusinė kaina. Šito scenarijaus nesinorėtų“, – komentavo A. Vizickas.