- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei pritarus griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui, Lietuvos bankas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad artėjant prie pakeitimų rengimo finišo sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai. Ir siūlo griežtinti kai kuriuos pakeitimus.
Pinigų plovimo rizika
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, pastaraisiais metais virtualiųjų valiutų paslaugų rinka Lietuvoje itin dinamiška ir sparčiai plėtojama. Šių paslaugų teikėjų skaičius šalyje pašoko nuo devynių 2020 m. iki 407 šių metų antrąjį ketvirtį.
„Pagal kriptoturto sektoriuje veikiančių įmonių skaičių esame tarp lyderių ES, tačiau kokybiško reguliavimo kontekste esame tarp prasčiausių, – komentavo S.Krėpšta. – Tokį didelį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė minimalus reguliavimas, palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje be licencijos ir sugriežtintas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimas kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje. Itin spartus sektoriaus augimas lemia ir didėjančią pinigų plovimo riziką. Pagal tarptautinių ir nacionalinių institucijų vertinimus, Lietuvoje pinigų plovimo rizika, susijusi su virtualiųjų valiutų sektoriumi, laikytina didele, todėl reikalingas ir kokybiškas reguliavimas, kuris leistų tinkamai valdyti rizikas.“
Pagal kriptoturto sektoriuje veikiančių įmonių skaičių esame tarp lyderių ES, tačiau kokybiško reguliavimo kontekste esame tarp prasčiausių.
Lietuvos banko atstovas primena, kad virtualiųjų valiutų pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų dėl būdingos tarpvalstybinės veiklos, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių. Dėl to reikalavimai, taikomi virtualiųjų valiutų sandoriams, turi būti griežtesni nei sandoriams, atliktiems įprastoje valiutos keitykloje. Vartotojai gali perkelti virtualųjį turtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių skirtingose šalyse daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju.
Siekdami neatkreipti teisėsaugos institucijų dėmesio ir išvengti sankcijų, nusikaltėliai dažnai perveda nedideles sumas. JAV finansinės žvalgybos padalinio (FinCEN) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įtartinos veiklos ataskaitose nurodytų lėšų pervedimų yra maži (71 proc. – iki 500, 57 proc. – iki 300 JAV dolerių). Be to, apsunkinamas tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimas – į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami jas apeiti, gali atlikti virtualiojo turto pervedimus.
Šaukštas deguto
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas. Vyriausybei pritarus įstatymo pakeitimams ir svarstymui persikėlus į Seimo komitetus, Lietuvos bankas primygtinai ragina atkreipti dėmesį į teisėkūros proceso metu paskutinę akimirką įtrauktą pirminio projekto priežiūros reikalavimų sušvelninimą, kuris kaip šaukštas deguto gali sugadinti medaus statinę.
Siekdamas užtikrinti veiksmingesnį virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikų valdymą, Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anksčiau. Centrinio banko manymu, būtina tikslinti dabar politikų svarstomą teisės akto projektą.
Griežčiau ir greičiau
S.Krėpštos teigimu, pradiniame įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę, arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant nulinę eurų ribą. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje.
„Reikalavimas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams tikrinti tokią informaciją šiuo metu svarstomas Europos Taryboje – jį numatoma įteisinti Reglamente dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą. Jis būtų taikomas tiesiogiai visose ES šalyse. Numatomas šio reglamento įsigaliojimas – iki 2025 m., todėl nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje nesukurs jokios pridėtinės vertės, nėra prasmingas ir neužtikrins tinkamo rizikos valdymo ir mažinimo, iki įsigalios ES reikalavimai“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.
Informacijos tikrinimo reikalavimas jau taikomas arba planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje ir Estijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...