Vietoj paramos – tušti valdžios pažadai: tūkstančiams žmonių iškilo grėsmė likti be darbo

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Dviejų didžiulių paukštininkystės bendrovių likimas pakibo ant plauko. Nesulaukiant valdžios žadėtos paramos, kai kurios jų gali būti uždarytos. Tūkstančiams žmonių iškilo grėsmė likti be darbo.

Savo pažadą tesėjo

Neseniai driokstelėjo žinia – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis su ūkininkais ir stabdo paukščių supirkimą, taip pat planuoja priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno uždarymo.

"Paukštynas veikia, jis dar neuždarytas, bet jau išnaudotos visos galimybės", – sakė "Kaišiadorių paukštyno", kuriame dirba apie 800 žmonių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis kalbėjo apie prieš metus gautą Vyriausybės pažadą, kad paukštininkystės sektoriui bus skirta 20 mln. eurų paramos.

Vietoj šios sumos visam sektoriui išdalyta vos 5,6 mln. eurų. "Čia tas pats, kaip gydytojas išrašo antibiotikų savaitei, o vaistininkas jų duoda  trims dienoms. Nepaisant to, visus metus laikėmės savo įsipareigojimų: neatleidome darbuotojų, ūkininkams mokėjome visą kainą už broilerius. Kaupėme nuostolius savo bendrovėse tam, kad visi kiti galėtų gyventi", – vardijo D.Gudačiauskas.

Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių.

Smarkiai rizikuoja

Kodėl svarstoma uždaryti būtent "Kaišiadorių paukštyną"? "KG Group" dar priklauso ir "Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1,4 tūkst. darbuotojų.

"Pagal situaciją, kurį dabar klostosi, atvirai pasakius, jau nebeaišku, kurį paukštyną reikėtų uždaryti. Vilniaus paukštynas yra didesnis, rinkomės mažesnę blogybę", – aiškino D.Gudačiauskas.

Nusprendus nutraukti Kaišiadorių paukštyno veiklą, darbo netektų apie 800 žmonių. ("Kaišiadorių paukštyno" nuotr.)

Valstybei delsiant atsakyti dėl paramos, "KG Group", anot jo, ima rizikuoti abiem paukštynais.

"Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių. Be to, dar aplink save sukuriame nemažą rinką. "Vilniaus paukštynas" iš išorės smulkių ir kitokių įmonių nuperka paslaugų už 92 mln. eurų, "Kaišiadorių paukštynas" – už 30 mln. eurų", – skaičiavo vadovas ir pridūrė, kad, uždarius kurį nors paukštyną, ne tik valstybės, savivaldybių biudžetai nesulauks sumokamų  mokesčių, bet ir kitos įmonės praras pajamų.

"Mūsų įmonių grupė paramos prašo 10 mln. eurų – tiek mes grąžinsime sumokėdami mokesčius", – pastebėjo D.Gudačiauskas. Jis palygino, kad pernai vien ekologinei žemdirbystei, kurios našumas, pasak jo, yra nulinis, buvo nepagailėta skirti 42 mln. eurų. "Tuo tarpu tokiai šakai, kaip mūsų, kai vien dvi mūsų įmonės per metus sumokėjo 13 mln. eurų,  valstybė sugebėjo skirti vos 4 mln. eurų subsidijų", – kalbėjo generalinis direktorius.

Pigi lenkiška vištiena

Kalbama apie didelius nuostolius, tačiau paukštienos suvartojimas per karantiną tik augo. "Didžiausius nuostolius mums generuoja į Lietuvą atvežama lenkiška paukštiena, kurios kainos dempinguojamos. Jas esame priversti mažinti ir mes", – pasakojo vadovas.

Pasak pašnekovo, Lenkijos ūkininkai sulaukė apie 1 mlrd. zlotų paramos, todėl išgali mažinti produkcijos kainas ir būti konkurencingi. Taip į Lietuvą pradėjo nevaldomai plūsti pigesnė paukštiena.

"Mums reikia arba užkasinėti savo broilerius, arba juos parduoti irgi pigiau. Tik tokia alternatyva", – apie išeitis kalbėjo D.Gudačiauskas, vaizdingai palyginęs situaciją su iš po kojų išmušta kėde.

Didžiausias darbdavys

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad žinia apie svarstymą uždaryti paukštyną sukėlė didžiulį nerimą. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys savivaldybėje.

Vytenis Tomkus/Feisbuko nuotr.

Beveik visi apie 800 darbuotojų yra Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai. Šiuo metu savivaldybėje nedarbo lygis šiek tiek mažesnis nei Kauno apskrities ir šalies vidurkis. Paukštynui veiklą nutraukus, nedarbo lygis savivaldybėje gerokai pakiltų.

Mero turimais duomenimis, pernai "Kaišiadorių paukštynas" gyventojų pajamų mokesčio (GMP) sumokėjo 1,6 mln. eurų, socialinio draudimo įmokų – virš 2 mln. eurų. Darbuotojams išmokėta 6,5 mln. eurų darbo užmokesčio. Dar sumokėta ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Bendrovei nutraukus veiklą, nukentėtų ir darbuotojai, ir savivaldybė bei valstybė, nes neliktų įmonės sumokamų mokesčių, be to, bedarbiais tapusiems gyventojams tektų atseikėti nemažą sumą paramai.

"Indėlis į ekonomiką tikrai didelis. Jeigu įmonei reikia paramos apie 3 mln. eurų, valstybė tikrai galėtų tiek lėšų rasti. Tai būtų geresnis sprendimas, nei įmonę palikti likimo valiai", – įsitikinęs V.Tomkus

"Situacija yra liūdna, nes, kiek žinome, karantino laikotarpiu įmonė dirba nuostolingai. Mes, kaip savivaldybė, tiesiogiai padėti negalime. Galime tik bandyti paskatinti ministerijas, Vyriausybę priimti reikiamus sprendimus. Tikimės, kad bus išgirsti žemės ūkio sektoriaus atstovai, kurie į pirmines pagalbos schemas net nebuvo įtraukti", – teigė meras.

Jis pridūrė, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – padėti įmonei, kad žmonės turėtų darbą, pajamų ir nekiltų daugiau socialinių problemų.

Meras viliasi, kad, atsižvelgiant į situaciją, paukštynui bus skirta parama. "Juo labiau kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – paramą tokioms jose veikiančioms įmonėms skyrė", – kalbėjo V.Tomkus.

Rajono vadovas svarstė, jeigu įmonė vis dėlto nuspręstų stabdyti paukštyno veiklą ir atleisti darbuotojus, jų socialinėms išmokoms valstybė išleistų, ko gero, panašią sumą, kokios įmonė prašo paramos, kurią gavusi galėtų tęsti veiklą, toliau mokėti mokesčius.


Ministerija: ieškome galimybių

Dėl susiklosčiusios situacijos kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos Ryšių su visuomene specialistų atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad ieškoma galimybių dėl paramos.

– Kodėl vietoj planuotos 20 mln. eurų paramos dėl COVID-19 paukštininkystės sektoriui skirta kelis kartus mažiau?

– Prasidėjus pandemijai ir karantinui, praėjusios kadencijos ŽŪM ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Kadangi buvo neaišku, kiek ta neapibrėžta situacija truks ir koks gali būti jos poveikis, buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. Paukštienos sektoriui suteikti 20 mln. eurų paramą buvo planuota įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų – jeigu karantinas užsitęstų iki metų pabaigos. Pažymėtina, kad ir kitiems sektoriams buvo skaičiuojami maksimalūs paramos poreikiai.

2020 m. paukštienos sektoriaus įmonėms ir ūkininkams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos, patirtiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 6,53 mln. eurų paramos.

– Ar dar planuojama, svarstoma galimybė paukštininkystės sektoriui skirti papildomą paramą? Jei taip, kada bus dėl jos apsispręsta? Apie kokią sumą eina kalba?

– Tęsiantis COVID-19 pandemijai ir Vyriausybei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvedus antrąjį karantiną, ŽŪM siekia, kad labiausiai paveiktus sektorius – paukštininkystės ir kiaulininkystės – kuo greičiau pasiektų parama. Šiuo metu ŽŪM ir Finansų ministerija ieško paramos galimybių šiems sektoriams.

– Kaip vertinate Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovų kalbas apie tokią sunkią finansinę situaciją, kad net planuojama uždaryti vieną jų, jeigu nebus sulaukta daugiau paramos?

– ŽŪM girdi, ką kalba sektoriaus įmonės, analizuoja informaciją ir situaciją rinkose bei sektoriuose. ŽŪM, siekdama suteikti pagalbą, kompleksiškai vertina visą žemės ūkio ir maisto sektorių.


Vyriausybė sujudo

Nuo pandemijos nukentėjusiems paukščių ir kiaulių ūkiams bei perdirbimo įmonėms skirta 12 mln. eurų laikinos valstybės pagalbos. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės įmonėms skirti 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystės – 4,1 mln. eurų, pranešė ministerija.

Pasak jos, parama padės įmonėms įveikti neigiams krizės padarinius, išsaugoti darbo vietas ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Noriu pabrėžti, kad tai yra pagalba ne tiktai verslui tiesiogiai, bet tai yra ir labai svarbus darbdavys, ypač mūsų regionuose", – pasitarime kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Verslininkai anksčiau priekaištavo, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno mokesčiu ir GPM, todėl nebus pakankama. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis praėjusią savaitę sakė, kad sektorius nėra pelningas, todėl sumokėti mokesčiai nedideli, o parama priklausys tik nuo vienųmetų mokesčių.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas tikino, kad paramos schema nepadės smulkiesiems paukštininkams. Anot jo, paukštynas, kurio apyvarta krito daugiau nei 30 proc., galėtų pretenduoti į 10 mln. eurų paramą, bet jam siūloma tik 1,8 mln. eurų.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tuomet teigė, kad lėšos šiai paramai bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimų.

Pasak ministerijos, vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. paskutinio ketvirčio pajamos, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laiku, krito daugiau nei 20 proc., o, lyginant šių metų ir 2019 m. sausio pajamas, jos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Šaltinis: BNS



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Vairuotojams JK jau geriau. O Lietuvoje gerai tik „Uber“... Kodėl? Nes čia lietūs lyja. Kartais guminėmis kulkomis, jei atsiranda nepatenkintų Lietuvos taip vadinama demokratija. "„Uber Technologies Inc.“ teigė, kad suteiks JK vairuotojams užimtumo statusą, suteikiantį teisę į atostogų atlyginimą ir pensijų įmokas. Tai brangus poslinkis vienoje didžiausių šios kompanijos užsienio rinkų, vykstant pasaulinėms diskusijoms dėl elgesio su „Gig“ ekonomikos darbuotojais. Tačiau šie pakeitimai gali lemti teisinius ginčus, nes kelionių pranešimų bendrovė teigė, kad garantuos savo vairuotojams JK minimalų atlyginimą tik po to, kai jie priims kelionę, o ne nuo to momento, kai jie prisijungs prie programos ir bus pasirengę dirbti , kaip reikalavo darbo aktyvistai. „Uber“ paskelbė pakeitimus, įsigaliojusius trečiadienį.“ [1] Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

to jeigu

to jeigu portretas
ĮSVEIKATĄ, ! ANtibijotikus, anabolikus pripumpuotas vištas labai mėgstate ?

kaunietė

kaunietė portretas
iš pavydo sproks kiti gauna paramą dėl karantino o maisto pramonė ne. Tai sugalvojo kad bankrutuos jei negaus. Tegul bankrutuoja jeigu vadovaut nemoka. Lietuva gyva ir valgyt reikia tik kainos neįkandamos. jie patys mažai augina perka iš ūkininkų todėl ir kainos aukštos.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių