Vieneri metai su dūmų detektoriais: kokius pokyčius jie atnešė?

Dažniausiai nukenčia būsto apdaila

„Kai tik namuose žmonėms tapo privaloma įsirengti dūmų detektorius, pamatėme svarbiausią jų privalumą: dėl garso signalo, kurį skleidžia šie įrenginiai, į ugnį gyvenamosiose patalpose jų gyventojai sureaguoja operatyviau, o kartais – vos jai įsiplieskus. Fiksuojame atvejus, kai žmonės gaisro židinį lengvai suvaldo patys, nes skubiai sureaguoja į dūmų detektoriaus signalą. Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas Giedrius Norkus.

Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą.

Pasak G. Norkaus, tokių atvejų, kai dūmų detektorius namuose suveikė, o namas sudegė iki pamatų, dabar pasitaiko rečiau. „Vienaip ar kitaip detektorius sumažina žmonių nuostolius, nes garsas priverčia sureaguoti namų gyventojus, jų kaimynus ar kitus aplinkinius žmones“, – sakė draudikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pirminis gaisro židinys žmonių turtui padaro minimalius nuostolius. „Dažniausiai įsiplieskusi ugnis sugadina patalpos, kurioje įvyko nelaimė, apdailą“, – apie dažniausius ugnies nelaimių scenarijus suveikus dūmų detektoriui pasakojo G. Norkus.

Daugėja išsigelbėjusių žmonių

Pasak eksperto, dėl namuose įrengtų dūmų detektorių daugėja žmonių istorijų, kurių pabaiga yra pakankamai sėkminga. „Dūmų detektorius išgelbėjo medinį šeimos namą, kai jis užsidegė jo gyventojams išėjus pasivaikščioti į šalia esantį mišką. Garso signalą išgirdę žmonės skubiai grįžo namo ir patys sugebėjo užgesinti gaisro židinį. Ugnis spėjo padaryti žalos už 2 tūkst. eurų. Jei dūmų detektoriaus signalo žmonės nebūtų išgirdę, nelaimės padariniai siektų 80-90 tūkst. eurų. Taigi, dėl dūmų detektoriaus žmonių nuostoliai gali sumažėti dešimtimis kartų“, – sakė G. Norkus.

Draudikas pasakojo, kaip dūmų detektorius išgelbėjo šeimos gyvybes. „Po vidurnakčio miegantys gyventojai buvo pažadinti garsaus šio įrenginio signalo ir spėjo laiku išbėgti į lauką. Tuo tarpu namas jau degė atvira liepsna. Būstas apdegė, nukentėjo viduje buvę daiktai, tačiau svarbiausias turtas – žmonių gyvybės – buvo išgelbėtos. Šios istorijos baigtis galėjo būti kur kas sudėtingesnė, laimei, dūmų detektorius apsaugojo žmones“, – kalbėjo G. Norkus.

Kita šeima, pasak draudiko, 4 val. ryto gyvenamajame name išgirdo dūmų detektoriaus signalą. „Prabudę žmonės ugnies židinį rado katilinėje. Namas apdegė, tačiau žmonės iš jo skubiai pasišalino ir nelaimės metu nenukentėjo“, – pasakojo ekspertas.

Išmokas gauna ir neturintys dūmų detektoriaus

G. Norkus paragino visus, kurie dar nėra namuose įsirengę dūmų detektoriaus, nebedelsti ilgiau ir pritvirtinti šį prietaisą ant lubų. Jis atkreipė dėmesį, kad gaisro atveju nuostoliai yra atlyginami net jei dūmų detektorius nuo ugnies nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas.

„Jei namuose kilo gaisras, o juose dūmų detektoriaus nebuvo, šis faktas atlyginamos žalos dydžiui jokios įtakos neturi. Tačiau visgi naudingiau yra rūpintis nelaimių prevencija, o ne jų padariniais“, – sakė G. Norkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad praėjus vieneriems metams po dūmų detektorių įsirengimo namuose, reikėtų pasirūpinti jų priežiūra. „Ji nėra dažna ar sudėtinga, todėl žmonėms tereikia prisiminti kelis svarbius dalykus. Nuo dūmų detektorių reikėtų periodiškai nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį. Kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis“, – kalbėjo draudikas.

Jis pabrėžė, kad dūmų detektorių reikėtų prevenciškai patikrinti paspaudus jo suveikimo mygtuką. „Ypač svarbu tai padaryti po savaitės ar kelių nebuvimo namuose, kai išsikrovusio įrenginio maitinimo elemento galėjote nepastebėti. Todėl sugrįžę įjunkite dūmų detektorių ir patikrinkite, ar prietaisas veikia“, – patarė G. Norkus.