- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistikos duomenimis, santykis tarp darbo užmokesčio ir vidutinės gaunamos pensijos Lietuvoje siekia 31 proc. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp 49 statistikos duomenyse minimų valstybių.
Labai atsiliekame
"Santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma, padeda įvertinti, kaip efektyviai valstybėse veikia socialinės apsaugos sistema, ir iliustruoja, kaip pensija geba pakeisti uždarbį, iki tol buvusį pagrindiniu pajamų šaltiniu", – teigia Loreta Načajienė, "Luminor investicijų valdymo" vadovė.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 1 000 eurų, o Lietuvoje mokamos vidutinės pensijos dydis siekia 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų, tai sulaukusiam pensijos žmogui tikėtina tik 310 eurų senatvės pensija.
Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką. Ryškų atsilikimą iliustruoja visų EBPO statistikoje įtrauktų (58,6 proc.) ir ES šalių (63,5 proc.) pajamų pakeitimo normos vidurkiai.
Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, tačiau senjorai gauna skirtingas išmokas.
Ori senatvė – mažai kieno
Antra vertus, pasak ekspertų, lygiuotis į itin aukštus pajamų pakeitimo normos vidurkius taip pat nereikėtų. Nors Indijoje ir Turkijoje pajamų pakeitimo normos siekia beveik 95 proc. (atitinkamai 94,8 proc. ir 93,8 proc.), tačiau reikėtų pastebėti, kad šiose valstybėse pensijų sistemos turi svarbių trūkumų.
"Statistika rodo, kad Indijoje ir Turkijoje pensijos praktiškai lygios iki pensijos gautam darbo užmokesčiui. Vis dėlto, Turkijos socialinės apsaugos sistema pasižymi dideliu ir nuolat augančiu deficitu, o štai Indijoje tik nedidelė žmonių dalis gauna pensijas. Dėl šių priežasčių negalėtume daryti išvados, kad šiose šalyse veikianti pensijų sistema yra pranašesnė už veikiančią Lietuvoje, kurioje 2021 m. pradžioje gyveno daugiau nei 1 mln. senatvės pensijos gavėjų. Norint tinkamai įvertinti Lietuvos situaciją, reikėtų palyginti ją su šalimis, kuriose yra įdiegta pakopinė pensijos kaupimo sistema", – dėmesį atkreipė L.Načajienė.
Baltijos šalių skirtumai
Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, kurių pagrindiniai principai yra tapatūs. Šiose šalyse labai panaši pensinio amžiaus riba – tarp 63–65 metų – bei laipsniškas pensinio amžiaus ribos vėlinimas, tiesiogiai susijęs su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme. Tačiau šie panašumai yra lydimi ir skirtumų, sukuriančių nevienodas pensininkų gyvenimo sąlygas. EBPO duomenimis, kaimyninėse šalyse pajamų pakeitimo norma daugiau nei 20 proc. viršija rodiklį Lietuvoje – Latvijoje pajamų pakeitimo norma yra 54,3 proc., Estijoje – 53,1 proc.
"Baltijos valstybėse pirmojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja visi dirbantys ir mokantys socialinio draudimo įmokas: Lietuvoje ir Estijoje socialinio draudimo suma bei dirbant praleisti metai verčiami į taškus, o šie, sulaukus pensinio amžiaus, pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais. Latvijoje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, todėl visos socialinio draudimo įmokos yra sumuojamos. Dar daugiau skirtumų atsiranda antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje kaupimas pensijai antrojoje pakopoje su retomis išimtimis yra privalomas daugumai darbuotojų", – sako pensijų specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių1
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų12
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes7
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
G. Nausėda: Lietuva norėtų su Lenkija kurti regioninį HIMARS amunicijos logistikos centrą16
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS am...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...