- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis darbo užmokestis gamybos sektoriuje praėjusiais metais siekė daugiau kaip 950 eurų prieš mokesčius, o šįmet, įvertinus mokestinius pasikeitimus, turėtų pasiekti 1300 eurų prieš mokesčius arba gerokai per 800 eurų į rankas, sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
„Vakarietiškų standartų link artėjantis darbo užmokestis po truputį ima veikti migracijos tendencijas – tai tampa priežastimi vieniems šalies gyventojams neišvykti, o kitiems realiai apsvarstyti galimybę grįžti“, – komentare sako A. Sagatauskas.
Pasak jo, per 2018 metus šalies apdirbamoji pramonė (atmetus rafinuotus naftos produktus) išlaikė apie 7 proc. siekusį metinį augimą. Tuo metu bendros šalies eksporto apimtys per praėjusius metus, palyginti su 2017 metais, taip pat išaugo daugiau nei 7 procentais.
„Toks augimas lyg ir nėra netikėtas – žvelgiant į 2010-2018 metų laikotarpį, šalies gamybos įmonės kasmet paaugdavo nuo 4 iki 10 procentų. Vis dėlto šis nuoseklus augimas lėmė, kad gamybos įmonių produkcijos vertė per pastarąjį dešimtmetį padidėjo apie du kartus“, – komentare nurodo A. Sagatauskas.
Jo teigimu, per praėjusius metus pajamas padidino praktiškai visi gamybos sektoriai, o sparčiu augimu išsiskyrė metalo apdirbimo, plastiko ir jo gaminių, taip pat maisto gamybos srityse veikiančios įmonės.
Šiuo metu, anot A. Sagatausko, įmonių gamybinio pajėgumo panaudojimo lygis siekia apie 77 proc., ir šiame lygyje jis laikosi trečius metus iš eilės.
„Panašu, kad gamybos įmonės laikosi gana racionalaus požiūrio į investicijas, tai yra, jos investuoja tiek, kad to pakaktų artimiausių metų augimo poreikiui patenkinti“, – kalba ekspertas.
Jis nurodo, kad, pačių įmonių nuomone, šįmet galima tikėtis didesnio investicijų šuolio. Statistikos departamento apklausos duomenimis, pastaruosius ketverius metus planus didinti investicijas minėdavo penktadalis įmonių, o šiuo metu apie investicijų didinimą 2019 metais kalba 37 proc. šalies įmonių. Jeigu tokių savo planų įmonės laikysis, bendra jų investicijų suma per šiuos metus turėtų viršyti 1 mlrd. eurų, teigia A. Sagatauskas.
„Gamybos įmonių optimizmą atskleidžia ir tai, kaip jos pačios vertina situaciją rinkoje. Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį didesnė dalis šio sektoriaus atstovų teigia, kad jų augimą ribojančių veiksnių nėra, mažesnė dalis įžvelgia nepakankamą paklausą, mažiau kaip dešimtadalis įmonių – finansinius sunkumus. Tiesa, darbuotojų trūkumo problema tampa ryškesnė, ir su tuo susiduriančių gamybos įmonių skaičius per pastaruosius trejus metus padvigubėjo“, – sako A. Sagatauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...