- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.
Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.
„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldytas, yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų – ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį LRT radijui sakė M. Liutvinskas.
„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, – teigė viceministras.
Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą.
Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.
„Ji, kaip nedidelei šaliai, nėra maža“, – teigė viceministras.
BNS sausį rašė, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma buvo daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos Europos Sąjungos sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.
Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų dar yra už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Socialdemokratai: gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP24
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Užbaigti planiniai „LitPol Link“ priežiūros darbai3
Po planinių techninės priežiūros darbų vėl pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis „LitPol Link“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Snaigės“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį krito, įmonė patyrė didesnį nuostolį3
Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patir...
-
Turto bankas: investicijos į pažangą6
Turto bankas (TB) Lietuvoje valdo per 700 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Kaune yra apie 90 tūkst. kv. m valdomo ploto. ...
-
Teistiems asmenims nori drausti dirbti su vaikais: kaip įtvirtinti ribojimus?11
Parlamentarai nori visiems teistiems asmenims uždrausti dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Vaikų teisių specialistai sako, kad Švietimo įstatymas jau dabar draudžia teistiems žmonėms dirbti mokyklose ir darželiuose, tačiau teisti ar...
-
LIPFA: lietuviška pensija tenkina tik dešimtadalį gyventojų10
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa. ...
-
M. Navickienė: dėl pertvarkos neįgalieji darbą susiranda 1,5 karto greičiau2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. ...
-
Vidutinė senatvės pensija pernai augo 15 proc., iki 474 eurų5
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.)....
-
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumažėjo 5,4 proc.1
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. ...
-
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ nuo penktadienio bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo. ...