- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų ir autobusų vairuotojų, transporto priemonėms stovint tuščioms, o įmonėms perskirstant krovinių srautus ir skaičiuojant nuostolius, vežėjai prašo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio inicijuoti pakeitimus, kurie ankstintų vilkikų vairuotojų amžių iki 18 metų, o autobusų vairuotojų – iki 21 metų. Tai leistų bent iš dalies sumažinti šių profesionalų trūkumą Lietuvoje, kai būtų sudarytos galimybės tokį darbą dirbti anksčiau.
Šiuo metu vilkikų vairuotojais Lietuvoje galima dirbti sulaukus 21, o autobusų – 24 metų.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teigimu, Lietuvoje vairuotojų trūkumo problema vis labiau aštrėja, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neskyrė papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų šiems metams, kurios leistų vilkikų vairuotojais lengviau įdarbinti piliečius ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sako, kad tokie siūlymai teikiami įvertinus tarptautinę praktiką ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU), kuriai priklauso ir „Linava“, rekomendacijas šalims, kaip būtų galima spręsti vairuotojų trūkumo problemą.
„Dabar taikomi amžiaus reikalavimai yra pernelyg dideli, lyginant su kitomis užsienio šalimis, nors Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri turi spręsti vairuotojų trūkumo problemą. Norinčio dirbti jaunimo atsiranda, bet jie negali įsidarbinti dėl taikomo amžiaus cenzo. Esant tokiems reikalavimams, atsiranda didelis atotrūkis tarp mokyklos baigimo ir vairavimo. Ypač kurioziškai atrodo, kai 18 metų jaunuoliai gali vairuoti įvairias transporto priemones, o vilkikų – nebe“, – sako A. Burba.
Būtent todėl, pasak jo, tokias rekomendacijas Lietuvai teikia ir tarptautiniai transporto ekspertai.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, kad tokia naujovė leistų bent šiek tiek sušvelninti įtemptą situaciją transporto sektoriuje ir sumažintų profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumą.
„Lietuvoje profesionaliems vilkikų vairuotojams galėtų būti nustatytas minimalus 18 metų amžius, o mokymas, norint jais tapti, prasidėtų nuo 17 metų. Tai leistų išnaudoti visą šios profesijos, kaip pasaulinio darbo variklio, potencialą. Tam pritaria ir IRU, kuri mano, kad profesionaliems vairuotojų mokymams prasidėjus nuo 17 metų, būtų galima kur kas daugiau žmonių sudominti ilgalaikėmis vairuotojo karjeros galimybėmis“, – sako viceprezidentas V. Bučinskas.
Tad, pasak jo, daugelis transporto įmonių ir tarptautinių organizacijų siūlo sumažinti minimalų profesionalių vilkikų ir autobusų vairuotojų amžių.
Ypač, kai šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 19,6 proc., o kai kuriose šalyse – gerokai daugiau nei 30 proc. IRU atlikti tyrimai rodo, kad jaunų vairuotojų pasitenkinimo darbu lygis yra aukščiausias, lyginant su vyresniais kolegomis. Vis tik labai trūksta jaunų žmonių, norinčių dirbti, nes kai kuriose šalyse taikomi apribojimai, kurie neleidžia jauniems žmonėms tapti šios profesijos atstovais. Pavyzdžiui, Vokietijoje jaunuoliai renkasi karjeros sritį iki 16 ar 17 metų, o tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai turi būti bent 21 metų, kad galėtų pradėti dirbti.
IRU duomenimis, Europos transporto sektoriuje vairuotojų trūkumas siekia 21 proc. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Vokietijoje iki 2027 m. į pensiją išeis beveik 40 proc. vilkikų ir 55 proc. autobusų vairuotojų, todėl šalyje trūks 50 proc. (185 tūkst.) vairuotojų. Štai 2018 m. Rumunijoje vairuotojų trūkumas siekė 32 proc., o Norvegijoje – 35 proc. Labiausiai įtempta situacija šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, kur vilkikų vairuotojų trūkumas išaugo net iki 65 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...