- Paulius Viluckas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už praėjusią savaitę bandomuoju režimu veikti pradėjusios Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, sako Lietuvos elektros rinkos reguliuotojo vadovė.
Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.
I. Žilienė sako, kad Lietuvai nutraukus prekybą baltarusiška elektra, dalis Astrave pagamintos elektros Lietuvoje jau buvo paversta pinigais, tik neaišku, kiek tiksliai.
„Šiai dienai, kadangi nėra nei sertifikatų sistemos, kur būtų galima įsitikinti, kokia yra ta elektros energija, tai realiai, taip – jau šiai dienai vartotojai kažkuria dalimi sumokėjo už Baltarusijoje pagamintą elektrą“, – BNS penktadienį sakė I. Žilienė.
Anot jos, Baltarusijoje pagaminta elektra, kuri į Lietuvą fiziškai teka dėl rinkos deficito, faktiškai yra suprekiaujama biržoje Latvijoje.
„Visa elektra atiteka per Baltarusijos-Lietuvos jungtį ir gaunasi, kad fiziškai elektra pateko iš Baltarusijos, iš Rusijos nepateko, ir tas fizinis elektros energijos srautas ir yra suprekiaujamas Latvijoje. Elektros energija, kuri pateko iš Baltarusija, yra paverčiama tikrais pinigais, už kuriuos sumoka Lietuvos vartotojai“, – aiškino VERT pirmininkė.
Jos teigimu, faktiniai duomenys rodo, kad Latvija ir Estija po Astravo AE paleidimo dalį iš Rusijos importuotos elektros eksportavo atgal į Rusiją, nes joms jos nereikia.
Todėl, pasak VERT pirmininkės, pralaidumus prekybai iš Rusijos į Latviją ir Estiją, kur didžiąją dalį elektros poreikio užtikrina vietinė gamyba, reikia išduoti tik tokiai apimčiai, kiek jos reikia suvartoti Latvijai ir Estijai. Tokiu pat principu dabar prekiaujama tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities.
„Jeigu fizinis srautas eina per Latvijos, Estijos, Rusijos jungtis į Latviją ir Estiją, tai tokiam fiziniam srautui reikia išduoti pralaidumus prekybai. Tiek, kiek iš Rusijos atiteka elektros energijos į Latviją ir Estiją“, – pabrėžė I. Žilienė.
Be to, I. Žilienės teigimu, VERT netenkina trišalėje metodikoje numatytas 0,62 koeficientas, ribojantis importą iš Rusijos – jis yra per didelis, o VERT siūlo tokio koeficiento nenustatyti apskritai.
Pasak „Litgrid“, taikant koeficientą 2021 metais per Latviją būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o jo netaikant – 6,6 mlrd. kWh.
„Jis (0,62 koeficientas – BNS) yra per didelis. Mes nesiūlome nustatyti kito koeficiento, mes siūlome skaičiuoti kitu principu – išduoti tokius pralaidumus, kiek fiziškai elektros energijos ir patektų į Latviją ir Estiją per jungtis su Rusija. Toks pat principas taikomas prekybai su Karaliaučiaus sritimi“, – tvirtino I. Žilienė.
VERT pirmininkė pažymi, kad sumažinus prekybą su Rusija, elektros deficitą Lietuvai galima užsitikrinti per kitus šaltinius – Karaliaučiaus sritį, „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis ar didinti vietinę generaciją.
Pasak jos, nors Latvijos ir Estijos reguliuotojai jau yra patvirtinę naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką ir laiko ją galiojančia, VERT šiuo metu nemato galimybės metodikos patvirtinti.
„Mes nematome jokių galimybių jos tvirtinti, nes nėra išpildyta nė viena sąlyga – nei pralaidumai sumažinti, nei yra numatytas Lietuvos infrastruktūros eliminavimas, skaičiuojat pralaidumus prekybai su Rusija, nei sukurta sertifikatų sistema“ – teigė I. Žilienė.
Jos teigimu, dabartiniai perdavimo sistemų operatorių pateikti elektros sertifikatų projektai buvo neišbaigti.
„Mes tą pačią poziciją komunikuosime ir latviams bei estams ir iš tiesų šita patikima sertifikatų sistema ir jos principai turėtų atgulti į įstatymus Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Be įstatymų sukurti tokios sertifikatų sistemos neįmanoma“, – sakė VERT vadovė.
Anot jos, dėl naujos metodikos Baltijos šalys turi susitarti iki Astravo AE komercinio paleidimo, kuomet elektrinė veiks visa 1200 megavtų galia.
Lapkričio 3 dieną į sistemą įjungus Astravo AE, Lietuva iš karto nutraukė prekybą elektra su Baltarusija, nors abi šalis jungiančios linijos ir toliau perduoda fizinius elektros srautus. Latvija lapkričio 5-ąją pradėjo prekiauti su Rusija.
Penktadienį dėl metodikos dar vyksta konsultacijos su Europos Komisija, o Užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad derybos dėl Astravo elektros boikoto su Latvija tęsiasi toliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...