- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad skundų, pasirenkant norimą elektros energijos tiekėją, nėra gauta. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį I. Žilienė, nepriklausomi tiekėjai turi mažiau duomenų apie vartotojus nei visuomeninis tiekėjas „Ignitis“.
„Šiuo metu esame gavę nemažai kreipimųsi iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su tam tikra problematika, taip pat vartotojai kreipiasi su tam tikrais paklausimais. Skundų dar nesame gavę dėl nepriklausomų elektros ar visuomeninių tiekėjų veiksmų būtent liberalizavimo kontekste“, – Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė I. Žilienė.
Vis dėlto, anot jos, susiduriama su situacija dėl nelygybės rinkoje, kai nepriklausomi elektros energijos tiekėjai negali gauti tokių pačių vartotojų duomenų, kuriuos turi visuomeninis elektros tiekėjas „Ignitis“.
„Visi nėra vienodoje starto pozicijoje, kalbant apie vartotojų duomenų turėjimą. Šiuo metu ESO gali perduoti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams tik tuos duomenis, kurie yra patekę į pirmą liberalizavimo etapą. Šitame etape nereikia vartotojų sutikimo, užtenka pareikšti nesutikimą. Turime situaciją, kad visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ disponuoja visais vartotojų duomenimis, kaip nepriklausomas visuomeninis tiekėjas“, – sakė VERT pirmininkė.
„Šį klausimą vertinome, kreipėmės į Konkurencijos tarybą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad jie įvertintų situaciją. Gavome atsakymą iš Konkurencijos tarybos, kad visuomeninis tiekėjas nepažeidė įstatymo normų, nes nebuvo pateikti individualizuoti pasiūlymai, tai buvo bendra informacija, taip pat buvo pateikta nuoroda į nepriklausomų tiekėjų sąrašą. Tačiau iš Duomenų apsaugos inspekcijos atsakymo dar laukiame, ar čia nėra pažeidimo dėl asmens duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslams“, – tęsė ji.
I. Žilienė dėl to siūlo keisti įstatymus.
„Mūsų siūlymas būtų, norint turėti tikrai spartesnį liberalizavimo procesą ir norint, kad visi tiekėjai būtų vienodose starto pozicijose, būtų galima keisti Elektros energetikos įstatymą dėl vartotojų duomenų pateikimo. Nes šiuo metu įstatymas pats apriboja galimybes pateikti visus vartotojų duomenis visiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams“, – teigė VERT pirmininkė.
Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo bus įgyvendintas trimis etapais, primena ELTA.
Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 tūkst. kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių administratorius, bendrijas, perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc., tai yra apie 90 tūkst.
Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 43 proc., tai yra apie 720 tūkst.
Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos bus nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau kaip 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 52 proc., tai yra 870 tūkst.
Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...