- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį ketinant paskelbti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą, rinkos reguliuotojas trečiadienį patvirtino jo sąlygas bei leidimų vystytojui išdavimo tvarką.
Parkas bus statomas beveik 36 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, į šiaurės vakarus nuo būsimo kito tokios pat galios parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.
Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas vieno kilometro atstumu bus nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.
Dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 60 dienų – nuo kovo 31 dienos 8 val. iki gegužės 29 dienos 16 val. Vėliau 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.
Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.
Reikalavimas kapitalui bus apskaičiuotas pagal VERT trečiadienį patvirtintą projekto vertę – 1,8 mlrd. eurų. Ji apskaičiuota pagal tarptautinės ataskaitos informaciją apie tokių elektrinių įrengimo Vokietijoje sąnaudas 2021 metais.
Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai.
Aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.
Pasiūlymus dalyviai galėtų teikti per elektroninį aukcioną arba konkurso komiteto posėdyje per septynias dienas nuo dalyvių sąrašo patvirtinimo. E. aukcionas vyks per Antstolių informacinės sistemos e. aukcionų valdymo posistemę, svetainėje www.evarzytynes.lt.
Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Konkurso dalyvis turės nurodyti, kada planuoja pasirašyti sutartis dėl įrangos įsigijimo ir jos įrengimo, o pagrindinius komponentus turės pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.
VERT taip pat patvirtino 300 eurų konkurso dalyvio mokestį.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.
Be to, skirtingai nei antrojo – su valstybės pagalba – planuojamo vystyti parko atveju, pirmojo konkurso nugalėtojas turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno oro uostas ruošiasi plėtrai: galės per metus aptarnauti 2 mln. keleivių1
Kauno oro uosto rekonstrukcijai jau ieškomi rangovai. Įgyvendinus plėtros planus, bus galima aptarnauti dvigubai daugiau keleivių. Be to, bus plečiama ir orlaivių laikymo aikštelė, tad oro uostas gaus naudos ir iš techninio orlaivi...
-
Verslo moterų siekiai: bendrystėje galime ir Žemę priversti suktis norima kryptimi
Lietuvos verslo moterų tinklas (LVMT), vienijantis daugiau kaip 170 verslių moterų, gegužės 25 d. sukvietė nares į šventinę konferenciją, skirtą penkiolikos metų sukakčiai paminėti. Šiemet ji surengta Kaune, nes būtent šiame ...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų per ketvirtį išaugo1
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę2
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?21
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos banko vadovas neneigia – rudenį gali būti sunku24
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. E...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių3
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...