- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą šių metų pusmetį verslo nuomonės lyderiai intensyvino savo komunikaciją – jų pasisakymų padaugėjo 40 proc. Pusantro karto išaugo telekomunikacijos srities atstovų citatų, dar gausiau (77 proc.) – mažmeninės prekybos. Pirmą kartą nuomonės lyderių penketuke atsidūrė išsyk du nevyriausybinių organizacijų atstovai (LVK ir LPSK).
Aukštose pozicijose šįkart atsidūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kaip ir pernai, lieka įsitvirtinęs pirmoje vietoje. Greta jo antroje pozicijoje rikiuosi „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Toks pats vardų penketukas rikiuojasi ir lentelėje pagal pasiektus kontaktus.
Citatas augino ir lobizmo skandalas
„Šį pusmetį itin padaugėjo V. Sutkaus citatų, intensyvi komunikacija prasidėjo dar karantino metu, kai tuometis LVK atstovas aktyviai reiškė nuomonę apie ekonomikos gelbėjimo planą ir paramą verslui; tai pirmą kartą mūsų tyrimo istorijoje lėmė LVK tokią aukštą poziciją. Kita vertus, citatų skaičių didino birželio mėnesį kilęs lobizmo skandalas bei žinutės apie atsistatydinimą iš LVK pareigų. Pastarajame kontekste buvo beveik ketvirtadalis V. Sutkaus pasisakymų šį pusmetį“, – sakė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Pasak jo, lobizmo skandalas rekordiškai išaugino ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir V. Sutkaus paminėjimų skaičių, tačiau L. Spėčius atkreipė dėmesį, kad įvaizdį žiniasklaidoje formuoja būtent asmenų pasisakymai, citatos, o ne jų paminėjimai. „Asmuo gali būti daug minimas skandalingame kontekste, bet tai nereiškia, kad tampa nuomonės lyderiu“, – pabrėžė „Kantar“ ekspertas.
Kontaktai svarbiau nei citatos
L. Spėčius taip pat akcentavo, kad vertinant nuomonės lyderių komunikacijos rezultatą, svarbesnis yra pasiektų kontaktų nei citatų skaičius.
„Gali daug pasisakyti, bet šaudyti tuščiais šoviniais, nes inicijuotos temos ar pranešimai, pavyzdžiui, bus pasiekę tik nišinius kanalus. Tačiau planuojant komunikaciją žiniasklaidoje, sudėtinga valdyti ar prognozuoti pasiektus kontaktus, būtent todėl svarbus atspirties taškas yra citatų skaičius; toliau verta analizuoti, kiek tie pasisakymai pasiekė auditorijos. O galiausiai – kokią įtaką auditorijai padarė pasisakymai (potencialios įtakos indeksas, kurį matuojame). Matome, kad neretai tarp pasisakymų skaičiaus ir pasiektų kontaktų yra stipri koreliacija, ypač pirmajame dešimtuke“, – sakė ekspertas.
Bankų atstovai komunikavo daugiau
Pirmą pusmetį citatų skaičių augino bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ ekonomistai. Nerijaus Mačiulio („Swedbank“) ir Tado Povilausko (SEB) citatų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., tačiau pastarajam to nepakako pralenkti dar intensyvesnės kitų nuomonės lyderių komunikacijos ir jo pozicija smuktelėjo keturiomis žemyn. Tuo tarpu smarkiai lentelėje į viršų šoktelėjo Ž. Mauricas, komunikavęs dvigubai daugiau nei pernai.
„Ž. Mauricas jau beveik dešimtmetį yra nuomonės lyderių tope – galima sakyti, senbuvis. Šįkart šuolį iš 7 pozicijos į antrą jam lėmė daugiau nei dviem šimtais padidėjęs citatų skaičius. Jo komunikacija pagal pasiektus kontaktus taip pat lyderiauja, lenkdama ir V. Vasiliauską. Pernai „Luminor“ ekspertas buvo pirmoje vietoje ir mūsų sudarytame potencialios įtakos reitinge“, – sakė L. Spėčius. Ž. Mauricas aktyviausiai reiškėsi ir komunikuodamas socialiniame feisbuko tinkle, kur pirmąjį pusmetį savo asmeninėje paskyroje paskelbė per 150 įrašų ekonominėmis bei socialinėmis temomis.
NVO pasisakymų tope – per trečdalį
Trečioje reitingo pozicijoje atsidūrusi I. Ruginienė buvo cituota 46 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokią pačią poziciją ji užima ir tope pagal pasiektus kontaktus.
„Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė jos nuomonės dėl svarstymų apie MMA skaičiavimo suvienodinimą ES, siūlymas didinti baudas už darbo teisės pažeidimus, patarimai, kaip darbuotojams elgtis karantino metu, Darbo kodekso pataisų kritika bei pozicija apie memorandumą dėl atlyginimų nemažinimo“, – apžvelgė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pirmą kartą į TOP20 pateko ir Lietuvos draudikų asociacijai vadovaujantis Andrius Romanovskis.
Iš viso nevyriausybinių verslo organizacijų atstovai tope šįkart sudarė apie 35 proc. visų pasisakymų.
Mažiausiai kalbėtojų turinti prekyba komunikuoja aktyviausiai
Analizuojant šių metų pirmojo pusmečio verslo komunikaciją pagal sektorius, pagal bendrą pasisakymų skaičių pirmauja mažmeninė prekyba, nors kalbėtojų daugiau turi bankai.
„Bankai iš visų sektorių turi daugiausia kalbėtojų, pvz., „Swedbank“, SEB turi dukart daugiau nuomonės lyderių negu toks aktyvus kalbėtojas kaip „Maxima“ – tačiau pagal pasisakymų skaičių beveik dešimtadaliu pirmauja pastaroji. Trys didieji bankai turi tope po savo ryškų nuomonės lyderį – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, jie visi užima aukštas pozicijas tope. Dešimtuke šį pusmetį aukštai įsitvirtino ir „Maxima“ bei IKI ekspertai Indrė Baltrušaitienė ir Ernesta Dapkienė, kurių pernai net nebuvo dvidešimtuke“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
COVID-19 pandemija gausino prekybos citatas
Pasak L. Spėčiaus, pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderių dvidešimtukas pasipildė šešiais ekspertais iš prekybos – pandemijos laikotarpiu prekybos tinklai buvo vieni aktyviausių komentatorių. Šio sektoriaus atstovų citatų skaičius palyginus su 2019 m. pirmu pusmečiu išaugo net 77 procentais.
„Tai daugiausia lėmė COVID-19 pandemija. Žiniasklaidoje apskritai gerokai buvo suintensyvėjęs bendras komunikacijos laukas, daug dėmesio buvo skirta prognozėms, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai turės šalyje paskelbtas karantinas. Mažmenininkai aktyviai komentavo, kokių veiksmų jie imasi darbuotojų ir pirkėjų saugumui užtikrinti, aptarinėjo vartojimo pokyčius, skelbė informaciją apie mokamus priedus darbuotojams, informavo apie įmonėse nustatytus ligos atvejus“, – pažymi L. Spėčius.
Komunikaciją skirsto į tris lygius
Daugiausia top dvidešimtuke pagal citatas krito Vilmos Drulienės pozicija (5 pozicijomis žemyn), šiai pasitraukus iš „Maxima“ komercijos direktorės pareigų šių metų birželio pradžioje.
„Galima būtų išskirstyti įmonių komunikaciją į tris lygmenis: „Maxima“, „Swedbank“ ir SEB vykdo intensyvią komunikaciją (apie tūkstantis pasisakymų ir daugiau per pusmetį), IKI, „Luminor“, RIMI – vidutinio intensyvumo (400-700), o „Norfa“, „Telia“, „Bitė“ ir „Lidl“ – santūresnę komunikaciją (300-400). Dominuojantiems prekės ženklams, kaip matome, būdinga ir intensyvesnė proaktyvi komunikacija“, – reziumavo „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas L. Spėčius.
Nuomonės lyderių tyrimą kasmet atlieka bendrovė „Kantar“, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metų pirmą pusmetį.
„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje1
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...