- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas Imuniteto paso įgyvendinimo idėją, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad tai vienareikšmiškai paspartintų šalies ekonomikos atsigavimą. Tuo tarpu Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka akcentuoja, kad būtina itin atsargiai įvertinti šio paso taikymo sąlygas, siekiant išvengti tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimo.
D. Arlauskas Eltai teigė, kad Imuniteto paso idėją reikėtų įgyvendinti kuo anksčiau.
„Vienareikšmiškai sutinku su Imuniteto paso idėja, labai džiaugiuosi tokia inovatyvia priemone. Buvo įvairiausių kalbų, kad gal reikėtų pradėti jį taikyti, kai pasiskiepys daugiau žmonių, tačiau verta pradėti kad ir nuo vieno žmogaus. Visuomenė tokiu būdu žinos, kad turinčiųjų šį pasą laisvės pasireiškimo galimybės bus žymiai platesnės, tada ir žmonės skiepysis žymiai aktyviau. Jie puikiai supras, kad tai jiems atvers galimybes nuvažiuoti ne tik į gretimą rajoną, bet ir į užsienį“, – teigė jis.
„Pasai pagreitins visos ekonomikos sveikimo procesą“, – akcentavo LDK prezidentas.
Nors D. Arlauskas sutiko, kad Imuniteto paso įgyvendinimas galėtų kelti susipriešinimą tarp vakciną gavusių ir nepasiskiepijusių visuomenės narių, jis teigė, kad daug svarbesnis siekis suteikti visuomenei galimybę grįžti į gyvenimo iki pandemijos vėžes.
„Suprantu, kad Imuniteto paso įgyvendinimas sukeltų tam tikrų problemų, tačiau ko mes siekiame? Juk tai, kad per kuo trumpesnį laiką žmonės nustotų bijoję, pradėtų gyventi taip, kaip gyveno iki COVID-19 pandemijos, yra žymiai svarbiau nei kažkieno nenoras skiepytis“, – tikino jis.
„Juolab manau, kad didėjantis visuomenės noras skiepytis ir gauti Imuniteto pasą priverstų ir Vyriausybę greičiau suktis ieškant sprendimų, kaip kuo greičiau vakcinuoti šalies gyventojus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu R. Pranka taip pat teigė Imuniteto paso idėją iš esmės vertinąs teigiamai.
„Manau, kad Imuniteto pasas padėtų atverti daugiau veiklų. Tai būtų lengvinamoji priemonė, atsirastų visuomenės dalis, kuri galėtų, tarkime, linksmintis bare ar naktiniame klube. Bet tokiu atveju, jei galėtų dirbti minėtos vietos, turėtų būti ir mažiau vidinių apribojimų“, – sakė jis.
Visgi R. Pranka pabrėžė, kad reikėtų itin gerai apgalvoti Imuniteto paso taikymo sąlygas ir galimybes, kadangi būtent jos galėtų sukelti visuomenės pasipiktinimą dėl numanomos diskriminacijos.
„Šiuo atveju gali atsirasti diskriminacinis elementas. Pavyzdžiui, žmogus nenori skiepytis, bet yra sveikas, jam neduoda Imuniteto paso ir jis negali pasinaudoti tam tikromis paslaugomis ar veiklomis“, – akcentavo jis.
R. Pranka taip pat pažymėjo, kad atvėrus naktinio pasilinksminimo vietas imunitetą įgavusiai visuomenės daliai kiltų klausimų ir dėl valstybės teikiamos paramos verslui.
„Yra ir kita problema – imunitetą įgavusių žmonių šiuo metu nėra tiek daug. Jei mums leistų dirbti ir nutrauktų visas finansinės pagalbos priemones, kurios ir taip stringa, atsirastų šiokia tokia neteisybė. Apskritai, kol galioja dideli apribojimai, parama turėtų išlikti“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pasiūlė Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...