- Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių.
Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą. Pinigų maišiukai buvo vežami į banką ir saugiai paliekami. Po Naujųjų, kai dvi savaites cirkuliuos ir litai, ir eurai, darbo, inkasavimo ir apsaugos paslaugas teikiančios įmonės sako, bus dvigubai daugiau.
Jų atstovai perspėja verslą saugoti savo pinigus, nes vagys esą tikrai sieks pasinaudoti dviejų valiutų laikotarpiu.
„Smulkiesiems patarčiau dabar pasirūpinti minimaliomis mechaninėmis saugos priemonėmis, tai turėtų būti pritvirtinti seifai. Jokiu būdu jie neturėtų būti nešiojami. Taip pat [reikia pasirūpinti] apsaugine plėvele ant langų ir stiklo. Ir, be abejo, reikia patikrinti signalizacijos priemones“, – pataria „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius Algis Iljeitis.
„Įmonės, užsienio kapitalo įmonės, didieji prekybos centrai tam ruošiasi iš anksto, yra užsakomi dideli, saugūs, sertifikuoti seifai. Jie užsakomi didelėms valiutoms laikyti. Privačios įmonės, privatūs žmonės galėtų ir dar labiau susirūpinti“, – teigia „Seifuvos“ direktorius Darius Čereška.
Smulkiųjų verslininkų teigimu, perėjimas prie naujos valiutos – išbandymas verslui, nors ir dabar pinigus jie saugo akylai. Pasak nedidelį juvelyrikos verslą plėtojančios moters, kad išvengtų klastočių, pirks eurų tikrinimo aparatą, imsis kitų saugumo priemonių.
„Mes tikriausiai imsime seifus iš komercinių bankų ir ten laikysime eurus. Ir dabar esame sugriežtinę net ir lito apsaugą. Bet, kadangi esame prekybos centruose, mes jaučiamės saugiai“, – sako prekybos salelės „Katės galerija“ vadovė juvelyrė Eglė Bertulienė.
Ekspertų teigimu, smulkieji verslininkai nesibaimina vagių išpuolių, nes dar neturi didelių eurų atsargų, ir tikisi įstatymų pakeitimų.
„Kaip praneša patys bankai, užsakyta labai nedaug išankstinių eurų – tų eurų, kurie turi būti paskirstyti iki Naujųjų metų. Tas kiekis yra apie 30 proc. planuoto kiekio. Tai reiškia, kad smulkieji verslininkai, didžiąja dalimi tik jie, nusprendė palaukti arba paskutinės minutės, arba palaukti įstatymo pakeitimo, kuris yra užregistruotas, kad jiems nereikėtų grąžos atiduoti eurais, arba nedirbti tas pirmąsias 15 dienų, kai jie privalo priimti litus, o grąžą atiduoti eurais. Galvojome, kad smulkieji pavirs keityklomis, o smulkieji pasakė – ne“, – aiškina ekonomistė Rūta Vainienė.
Euro įvedimas vieniems – nuostoliai, kitiems – proga uždirbti. Manoma, kad daugiausiai užsidirbs informacinių technologijų bendrovės, nes joms teks perprogramuoti visas sistemas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus1
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...