Verslas: dėl krizės su Kinija reikia ieškoti naujų rinkų, pritraukti naujų investuotojų

Besitęsiant Kinijos ekonominiam spaudimui, Lietuvos verslo atstovai sako, kad reikia ieškoti naujų rinkų Amerikos, Azijos šalyse, o į Lietuvą pritraukti JAV ir kitų šalių, kurios nedirba su Kinija. Verslininkai pabrėžia, kad valstybė turi galvoti, kaip per mokesčius pritraukti talentų ir naujų investuotojų.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonės šiuo metu ieško būdų, kaip pasiekti kitas rinkas.

„Manome, kad apsieiti be Azijos neišeis, tai labai besivystantis regionas, ir be Kinijos yra daug šalių, kurios dėka savo kaštų politikos perima iš Kinijos daug žaliavų gamybos, – tai Vietnamas, Tailandas, Singapūras, Indonezija. Reikia daugiau kreipti dėmesį į aplink Kiniją esančias šalis ir žiūrėti ten žaliavų tiekimą, kuris šiandien stringa iš Kinijos“, – po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen penktadienį Seime žurnalistams sakė V. Janulevičius.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius taip pat sako, kad verslas dairosi naujų rinkų, o Kinijos veiksmus vadina nenormaliais.

„Supraskite, tris mėnesius mūsų įmonės negali laukti žaliavų, technologinės įrangos, už ką jau yra sumokėta, maža to, Kinija dar reikalauja atlyginti ir už prastovas. Viskas, kas vyksta su Kinija, yra nenormalu versle, verslas ieško alternatyvių galimybių, ar pirkti iš kitur, ar eksportuoti kitur, ar naudotis kitų valstybių verslo platformomis“, – kalbėjo jis.

Jis mano, jog dabartinė situacija Lietuvai atveria naujų galimybių bendradarbiaujant su Taivanu.

Situacija su Kinija ir paskatos su Taivanu atveria mums naujas galimybes.

„Situacija su Kinija ir paskatos su Taivanu atveria mums naujas galimybes. Taivanas gali būti mums labai naudingas kaip svarbi valstybė, 15-ta ekonomika pasaulyje, turinti inovatyvių ir veržlių sričių, Lietuvai tai reikalinga“, – sakė R. Varkulevičius.

Asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kalbėjo, kad Kinija nėra labai svarbi Lietuvos partnerė, todėl šalis turi pritraukti su Kinija nedirbančių užsienio įmonių, tarkime, iš JAV.

„Lietuvos investicijos Kinijoje buvo labai mažos ir perkėlimas į kitas rinkas nėra toks svarbus. Eksportas į Kiniją buvo tiesioginis, bet dar svarbesnis mums eksportas per kitas šalis. Žinome apie įvykius su Vokietijos įmonėmis, kur Kinija sako, kad nebevežkite savo produkcijos, jei yra lietuviškų komponentų. Matyt, ta problema taip paprastai neišsispręs, dėl to turime galvoti, kaip toms įmonėms suteikti didesnį komfortą Lietuvoje, suteikdami kitas geras sąlygas, o dar vienintelė išeitis bus pritraukti įmonių, kurios Kinijoje nedirba“, – žurnalistams sakė R. Valiūnas.

„Kol Kinijos klausimai išsispręs, mums reikia Amerikos įmonių“, – pridūrė jis.

R. Varkulevičiaus teigimu, Kinija nekeičia savo politikos, todėl su Lietuva susijusios prekės jos muitinėje vis dar stringa, o konteineriai pajuda tik todėl, kad to reikalauja draudimo bendrovės.

„Gerų naujienų iš ten nėra, bet yra tam tikrų požymių, kad kai kurie konteineriai atlaisvinami, bet tai susiję su draudimo procedūrų vykdymu, įmonės kreipiasi į draudimo kompanijos, kurios atitinkamai reikalauja baudų iš pačios iš Kinijos“, – penktadienį po susitikimo su Užsienio reikalų komiteto nariais žurnalistams Seime sakė R. Varkulevičius.

Reikia keisti mokesčius

Pasak V. Janulevičiaus, susitikime kalbėta apie progresinio mokesčio mažinimą, kuris pritrauktų daugiau uždirbančius talentus, apie reinvestuojamo pelno atidėjimą, kad investicinė aplinka Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje būtų panaši.

„Šiandien tik Lietuva neturi tokių paskatų, ir mes išsiskiriame iš to ir gali būti, kad ateityje Lietuvą aplenks investuotojai, matydami tą“, – sakė V. Janulevičius.

R. Valiūnas taip pat kalbėjo, kad progresinis mokestis stabdo investicijas, todėl būtina jį koreguoti.

„2019 metais Lietuvoje progresinių mokesčių buvo sumokėta bene 9 mln. eurų, kai matyt biudžetas neteko dėl investicijų neatėjimo galimai kelių šimtų milijonų eurų. Jis (mokestis – BNS) atsirado dėl socialinės atskirties mažinimo, bet iš tikrųjų, dėl to mokesčio atsiradimo socialinė atskirtis yra didinama, nes neateina investicijos, neateina pinigai į biudžetą ir pensijoms, gydytojams, mokytojams skirti pinigai neatsiranda“, – sakė R. Valiūnas.

„Dar vienas klausimas – kapitalų įmonėms didinamas, nes dabar Lietuvos įmonės didina gamybą, jos gali tą daryti, bet joms trūksta pinigų. Kadangi nuosavo kapitalo trūksta, bankai joms jau nebeskolina, ir jei valstybė matytų galimybę paskatinti verslą, duodama tam tikrų kitų paskatų kaip laikinos paskolos ir panašiai, manau, Lietuvos ekonomika irgi galėtųš pajudėti į priekį gan smarkiai“, – kalbėjo jis.

Iš PPO tikimasi rezultato

Europos Sąjungai kreipusis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos V. Janulevičius sako, kad tai yra vienas iš būdų, kaip greičiau surasti sprendimą su Kinija.

„Iš vienos pusės, iškėlus bylą PPO Europos Sąjungai dėl visos bendros rinkos, tai tam tikras spaudimas peržiūrėti Kinijai poziciją ir aišku reikia ieškoti ir tolimesinio dialogo su Kinija, kaip sušvelninti tą situaciją, kurią turime“, – sakė V. Janulevičius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Laima Andrikinė teigė besitikinti, jog Lietuvos argumentai PPO bus išgirsti, o Kinija sulauks sankcijų.

„Žiūrėdama iš Lietuvos perspektyvų, žinodama „de facto“ situaciją, realią situaciją, tikiu, kad mūsų argumentai bus išgirsti. Aš manau, kad Kinija sulauks sankcijų“, – žurnalistams po komiteto posėdžio penktadienį sakė L. Andrikienė.

Ji mano, jog sankcijos Kinijai neturėtų neigiamų pasekmių Lietuvai ar Europos Sąjungai, ypač jei jos paliestų tas prekes, kurių eksportas Kinijai yra ypač jautrus.

„Jeigu mums pavyktų, kad tai ir būtų tos prekės, tai žalą patirtų Kinija. Manau, kad jiems apskritai sankcijų taikymas yra ir prestižo klausimas. Ir aš manau, kad jie tikrai tuo pasirūpins ir pasistengs to išvengti“, – teigė Seimo narė.

„Mes žiūrime į Kiniją ne kaip į priešą, ne kaip į didįjį blogį. Mes žiūrime ir kalbamės su Kinija kaip gerbiamu partneriu. (...) Bendradarbiavimui - taip, dominavimui - ne“, – sakė L. Andrikienė.

Europos Sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu. ES prašyme konsultacijoms pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia PPO teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ES neremia Lietuvos

ES neremia Lietuvos portretas
ES parlamentas apie šiandieninius Lietuvos - Kinijos santykius atsiliepia neigiamai, žinoma, kalba diplomatiškai ir vis pabrėžia kad Lietuvos elgesys buvo netikėtumas. Trumpai šnekant - ES politikai sako - ką Jūs " durneliai" pridarėte. ES tiesiogiai nekonfrontuoja su Kinija, ES kreipimasis į PPO yra formlaus įrankio panaudojimas tikslu išvengti ES kabinimosi į atlapus Kinijai. O verslui paramos jokios. Reikalai visai nekokie.

>>>> Manau

>>>> Manau portretas
o aš manau, kad tu, BURLIOKINE MAZGTE, gal nepradėk aiškinti verslininkams, ką jie turi daryti !!!!!!!!

Manau

Manau portretas
visų pirma reikia ieškot protaujančios valdžios ir tik paskui rinkų. Jiems jei ne rusai priešai tai kiniečiai ar Lukašena. Vis užkliūva ir užkliūva. Iš dyko buvimo ir visiško reikalų neišmanymo
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių