- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaisių ir daržovių bei įvairių kruopų pardavimai auga – tam įtakos turi sveikesnės arba veganiškos, vegetariškos mitybos mada, sako LRT.lt kalbinti prekybos tinklų atstovai.
Tačiau sparčiai populiarėjančios veganiškos ir vegetariškos mitybos propaguotojų šalyje per mažai, kad jie galėtų išgelbėti bent vieną paukštį ar kiaulę – mėsos, o ypač paukštienos, pardavimai prekybos tinkluose irgi auga.
Populiarios vegetarizmo ir veganizmo idėjos
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė bei prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pastebi, kad, nors pastaruoju metu Lietuvoje yra itin populiarios vegetarizmo ir veganizmo idėjos, pastebimai auga ir neriebios mėsos pardavimai.
„Tų žmonių [veganų ir vegetarų – LRT.lt] yra nedaug, todėl jų įpročiai nelabai paveikia didžiųjų prekybos tinklų pardavimus. Sunku įvertinti, ar ta populiarėjanti veganiška ar vegetariška mityba turi kažkokios įtakos.
Kiaulienos, jautienos, ėrienos ir kitų rūšių mėsos pardavimai išlieka daugiau ar mažiau nekintantys, tačiau pastebime paukštienos pardavimų augimą. Paukštieną žmonės renkasi, nes siekia sveikiau maitintis. Paukštiena ne tokia riebi, kaip gyvulių mėsa ar žvėriena“, – kalba D. Ryliškis.
Šią tendenciją pastebi ir B. Čaikauskaitė. Ji teigia, kad vištienos pardavimai prekybos tinkle „Iki“ šiemet augo apie ketvirtadalį, palyginti su pernai metais.
„Tarp pirkėjų vis labiau populiarėja ir išskirtinės, „premium“ mėsos rūšys – jautienos pardavimai augo apie ketvirtadalį, veršienos bei ėrienos – daugiau nei trečdaliu“, – pažymi pašnekovė.
Statistikos departamento duomenimis, mėsos ir jos gaminių vartojimas šalyje nuosekliai auga. Jei 2010 metais vienam gyventojui teko 74 kg mėsos ir jos produktų, tai per penkerius metus suvartojimas išaugo 9 kg. Populiariausia yra kiauliena (49 kg), kurios vartojimas yra stabilus, paukštiena (26 kg), kurios vartojimas auga, ir jautiena (4 kg).
Veganų produktų pardavimai taip pat auga
Pasak D. Ryliškio, prekybos tinkle „Norfa“ daržovių pardavimai daugiau ar mažiau yra stabilūs, taip pat ir makaronų bei kruopų. Tuo metu prekybos tinkle „Iki“ pastebimas ne tik vaisių ir daržovių, tačiau ir išskirtinių, brangesnių kruopų bei makaronų pardavimų augimas.
„Pastebime, kad pirkėjai, rinkdamiesi prekes, vis daugiau dėmesio skiria kokybei, renkasi geresnės kokybės mėsą, kruopas bei daržoves. Manome, kad prie vis augančio vaisių ir daržovių populiarumo prisidėjo ir ES vykdoma politika, skatinanti kasdienį vaisių ir daržovių vartojimą. Be to, sveikas gyvenimo būdas tampa daugumos žmonių įpročiu.
Lyginant kruopų ir makaronų kategorijos pardavimus, matome, kad ir čia populiarėja išskirtinės, brangesnės kruopos ir makaronai. Taip pat itin išpopuliarėjo tokios prekės, kaip chia sėklos bei bolivinė balanda“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Pašnekovės teigimu, vis dažniau prekių krepšeliuose atsiduria ir produktai be gliuteno. Manoma, kad išskirtinių prekių pardavimams įtakos turi ir tai, kad žmonės dabar dažniau keliauja, susipažįsta su skirtingomis pasaulio virtuvėmis ir patiekalais, tad grįžę parduotuvėse ieško naujų skonių. Prekybos tinklo atstovės teigimu, šiuo metu yra labai išaugę avinžirnių, lęšių pardavimai, atsirado paklausa tokioms kruopoms, kaip bulgur ir panašiai.
Moterys renkasi pagal sudėtį, vyrai – pagal kainą
Prekybos tinklo „Iki“ vartotojų tyrimo duomenimis, vyrai ir moterys mėsos produktus renkasi pagal skirtingus prioritetus. Moterys labiausiai kreipia dėmesį į gaminio sudėtį, antras pagal svarbumą kriterijus joms yra gaminio išvaizda ir tik trečias sprendimą lemiantis veiksnys yra kaina.
Vyrų kriterijai yra tarsi atvirkščias moterų pasirinkimo atspindys: pagrindinis veiksnys, lemiantis pasirinkimą, yra gaminio kaina, toliau rikiuojasi gaminio išvaizda ir sudėtis.
„Remiantis tyrimo duomenimis, galima vaizdžiai nusakyti, kad mėsos gaminių skyriuje, prieš pirkdami, vyrai žvelgia į kainas, o moterys – į gaminių etiketes. Nemaža dalis respondenčių akcentavo, kad, renkantis mėsos gaminius, jų sprendimui lemiamos įtakos turi ir produkto ekologiškumas“, – tyrimo rezultatus komentuoja B. Čaikauskaitė.
Iš „Iki“ tyrimo aiškėja, kad gyventojų prioritetai, renkantis mėsos gaminius, skiriasi ir pagal amžiaus grupes. Jaunesni gyventojai, vilniečiai, turintieji daugiau pajamų ir neturintieji vaikų pirmiausia kreipia dėmesį į mėsos gaminio išvaizdą. Mėsą pagal gaminyje esančius priedus ir sudėtį pirmiausiai renkasi moterys, vyresni pirkėjai, mažesnių miestų gyventojai bei perkantieji rečiau. Mėsos gaminio natūralumo bei ekologiškumo kriterijus yra tarp trijų svarbiausių vidutinio amžiaus, didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir turintiems vaikų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...