VDI: darbo užmokesčio viešinimas sprendžia diskriminacijos problemas

„Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų. Nors pradžioje girdėjosi nepatenkintų darbdavių skundų, kad tai pažeidžia vienokius ar kitokius jų interesus, tačiau šiuo metu, galima sakyti, šio reikalavimo laikomasi pavyzdingai“, – sako VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

2019 m., nuo liepos 27 d., kuomet įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, reikalaujantys darbo skelbimuose nurodyti darbo užmokestį, buvo fiksuoti 8 pažeidimai, 2020-aisiais – 22, o šiemet per 11 mėnesių fiksuoti vos trys pažeidimai.

„Pradžioje, kai tik įsigaliojo pakeitimai, siuntėme prevencinius laiškus, perspėdami, kad įmonės pasitaisytų – nes tai buvo naujovė. Suprantame, kad kartais tokie pažeidimai nėra padaromi piktybiškai, tad fiksavę šio Darbo kodekso reikalavimo nevykdymą pradžioje leidome pataisyti skelbimą. Baudos šiemet dėl reikalavimo nesilaikymo dar neteko skirti“, – sako Š. Orlavičius.

Pasak darbo teisės specialisto, nors kai kam reikalavimas skelbti darbo užmokestį gali pasirodyti perteklinis, VDI specialistai jam įsigaliojus pastebėjo ne vieną teigiamą tendenciją.

„Kalbant apie plačiąją visuomenę, darbo rinkos sistema tapo aiškesnė, darbo ieškantis žmogus nesusidomės įmonėmis, kurios siūlo lūkesčius neatitinkančio užmokesčio. Kiek teko girdėti iš darbdavių, siekiant sulaukti daugiau susidomėjusių skelbimu ir pačiu darbu, jie net pradėjo labiau konkuruoti darbo užmokesčio dydžiais. Ir ne tik skelbime, bet ir jau dirbantiems žmonėms, siekiant lygiateisiškumo“, – sakė Š. Orlavičius.

Tačiau, specialisto teigimu, didžiausią įtaką šis Darbo kodekso pakeitimas turėjo prevencijai prieš diskriminaciją darbe. „Vieša paslaptis, kad tam tikroms grupėms anksčiau būdavo siūlomas mažesnis darbo užmokestis. Kai atlyginimas paskelbiamas viešai, darbo skelbime, piktnaudžiauti daug sudėtingiau“, – sako Š. Orlavičius.