- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pirštu į sumas – kasmet nusidėvėjusių dangų remontams buvo skiriama vos po 12 mln. eurų. Ministerija teisinasi ir pakeitė pinigų skyrimo tvarką, pasakojama LNK reportaže.
Už kelių būklę šalyje yra atsakinga Kelių direkcija. Jos vadovas tvirtina, kad anksčiau vykdyti projektai įgyvendinti tinkamai.
„Tačiau praėjus tam tikram laikui (virš dešimt metų), juos reikia remontuoti“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Tvarkymui pinigų neužtekdavo, mat nuo 2016 metų kelių atnaujinimui ministerija kiekvienais metais skirdavo vos po 12 mln. eurų. Už tokią sumą, sakoma, kad padaryti negalima praktiškai nieko.
Kelininkų atstovai tvirtina, kad beveik 3 mlrd. vertas valstybės turtas nugrimzdo į paraštes.
„Jeigu mes savo namų parketo grindis neprižiūrėsime dešimt metų, kaip jos atrodys? Jos bus tiesiog nudėvėtos ir mums reikės jas iš esmės keisti“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: kas apvažiuoja duobes, išsisuka nuo nuostolių, o kas į jas pataiko – smarkiai paplonina piniginę ir yra priverstas vaikščioti pėsčiomis.
„Šiuo metu yra apie 75 tūkst. Pernai irgi buvo panašiai“, – sakė Lietuvos draudimo transporto draudimo agentas Paulius Ilbertas.
Susisiekimo ministerija teisinasi, kad tai, kas užrašyta dokumentuose, nebeveikia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Yra keliai, kuriuose intensyvumas yra didesnis negu planuota, tad ta danga, konstrukcija, kuri buvo skaičiuota prieš 10–15 metų, neatitinka ir kelias greičiau nusidėvi“, – kalbėjo Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pakeitė ne kelių susidėvėjimo metodikas, o pinigų skyrimo tvarką: panaikino rezervą ir jį išdalino. Todėl valstybinės reikšmės keliams nuo šiol bus skiriama beveik 70 proc. lėšų, o likusi dalis – vietiniams keliams. Kas bus atnaujinama regionuose, spręs ir Vyriausybė.
„Tie prioritetai mūsų netenkina. Mes kartais pamatome, kad išasfaltuoja vieną ruožą, tada bėga asfaltuoti kitą kraštą. Mes taip nedarytume. Paskirtumėme lėšas, išasfaltuotume tą ruožą, kad to krašto gyventojai turėtų patogų susisiekimą“, – teigė Prienų rajono meras Alvydas Veicekauskas.
Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams.
Bet ministrai atiduoti vadžių savivaldai nenori, esą keliai bus asfaltuojami pagal partinius interesus. Kelių finansavimo pertvarką Seimui pristatęs Marius Skuodis žadėjo, kad ji bus ypač skaidri. Ministras tvirtino, kad neis pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalinami pagal politikų rinkimų apygardas.
Kolegos pastebi, kad kol kas laikytis skaidrumo pažadų nesiseka.
„Visa šių metų suma nuėjo Klaipėdos Baltijos prospektui. Tai klausimas, ar miestas finansuojamas pagal partinę priklausomybę“, – sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Dėl pinigų dalybų keliams anksčiau priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis kaltintas dosniai skirstęs juos rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatavo į Seimą, o kelios dienos po pralaimėtų rinkimų 100 tūkst. eurų atiteko ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio gatvės tvarkymui.
Savivaldybių vadovai pastebi, kad nauja tvarka atneš daugiau lėšų, bet neramina, ar jos bus panaudotos.
„Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams ir jeigu vienais metais nepavyktų nupirkti dalies darbų ir dalis lėšų nebūtų panaudotos, tai jos į kitus metus nepersikeltų“, – pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint atnaujinti daugumą nusidėvėjusių Lietuvos kelių, kasmet prireiktų nuo 50 iki 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje1
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...