Quantcast

Varžybos dėl darbuotojų – atlyginimai kils dešimtadaliu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo 2022 m. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 61 euru iki 703 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Pagal Darbo kodeksą minimumą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, tačiau "Kauno diena" išsiaiškino, kad kai kuriose srityse ir už tokį mokama gerokai daugiau. Gerai dirbančius darbuotojus siekiama išlaikyti ir taip išvengti didelės jų kaitos.

Mažins skurdą

"Sodros" duomenimis, Lietuvoje 2021 m. balandį buvo apie 147 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 20 tūkst.

"Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios. Šie tikslai įtvirtinti Vyriausybės programoje, o ekonomikos prognozės priimti reikiamus sprendimus – palankios", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministerijos parengtame projekte siūloma 2022 m. taikyti 703 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų MMA (didinama 61 euru, arba apie 9,5 proc.) ir 4,3 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,37 euro, arba apie 9,4 proc.).

Socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse rekomenduojama nustatyti didesnius dydžius, negu siūlomi minimaliojo valandinio atlygio ir MMA dydžiai.

Kaita labai maža

Vis dėlto ne visam verslui ir ne visam viešajam sektoriui aktuali MMA. Jau vien dėl to, kad dažniausiai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o minimumas mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Teisingiau kalbėti apie vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir jo didėjimo tendencijas.

Verslininkų teigimu, tobulėjantys darbuotojai visada skatinami tiek finansiškai, tiek suteikiant galimybę kopti karjeros laiptais.

Dienraščio paklausta, ar didelė šiuo metu darbuotojų kaita, "Švyturio-Utenos alaus" Žmogiškųjų išteklių vadovė Julija Gedrimė, pripažino, kad ji įmonėje šiek tiek padidėjo, tačiau išlieka labai maža.

"Natūraliai po sąstingio darbo rinka tapo judresnė. Ypatingų sunkumų ieškant naujų darbuotojų neturime – kaip ir anksčiau sudėtingiausia rasti aukštos kvalifikacijos specifinių gamybinių ir techninių žinių reikalaujančių pozicijų darbuotojų Utenoje, – pasakojo J.Gedrimė. – Kadangi jau ne vienas gamybos vadovas į Uteną važiuoja iš kito miesto, kompensuojame jam kelionės arba buto nuomos išlaidas. Tokiu būdu sprendžiama regioniškumo problema."

Akcinės bendrovės "Volfas Engelman" personalo ir administracijos direktorė Sandra Nezabitauskienė taip pat dienraščiui sakė, kad alaus gamintojų darbuotojų kaita nedidelė, daugelyje grandžių ji tesiekia keletą procentų ir, galima sakyti, yra minimali. Vis dėlto kaip ir visoje Lietuvoje jaučiamas logistikos darbuotojų trūkumas, tad kaita šiame skyriuje yra gana didelė.

Turi didinti atlyginimus

Vis labiau trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje ir vis garsiau žiniasklaidoje skambant temoms apie augančias kainas bei didėjantį vidutinį darbo užmokestį, pasak J.Gedrimės, susiduriama su gerokai išaugusiais darbuotojų lūkesčiais: "Labiausiai tai palietė "Švyturio-Utenos alaus" gamybos ir logistikos darbuotojus. Ši darbuotojų grupė labiausiai patyrė, ką reiškia dirbti karantino sąlygomis, laikantis griežtų saugumo standartų. Todėl ji nuo šiol ir kitų metų pradžioje yra skatinama labiausiai – gamybos ir logistikos darbuotojams (dirbantiems pamainomis) vasarą kas mėnesį buvo pradėtas mokėti 180 eurų, neatskaičiavus mokesčių, vasaros priedas. Taip pat šiems darbuotojams, kurių yra apie 150, nuo kitų metų sausio 1-osios didiname atlyginimus 10 proc. – jiems jau esame išdaliję darbo sutarčių pakeitimus su naujais didesniais atlyginimais, kurie įsigalios netrukus."

"Švyturio-Utenos alaus" Žmogiškųjų išteklių vadovė pasakojo, kad nepamiršti ir pardavimo darbuotojai – atsigavus vartojimui, atsidarius barų ir restoranų sektoriui, vykstant gausybei renginių ir esant geriems orams vasarą jie vos spėja suktis.

Žymiai padidinome jų mėnesio kintamos atlygio dalies sumą, priklausančią nuo asmeninių rezultatų.

"Norėdami, kad pajustų iš to ir asmeninę finansinę naudą, žymiai padidinome jų mėnesio kintamos atlygio dalies sumą, priklausančią nuo asmeninių rezultatų. Kitiems įmonės darbuotojams ateinančiais metais taip pat esame numatę didesnį nei įprastai atlyginimo kėlimą – matome, kad ekonominė padėtis Lietuvoje keičiasi, vis stipresni didėjančios infliacijos signalai, todėl, norėdami išlaikyti pernai iškovotą "Ateities organizacijos" titulą, turime atliepti ir darbuotojų lūkesčius dėl teisingo atlygio", – pridūrė J.Gedrimė.

O "Volfas Engelman" personalo ir administracijos direktorė S.Nezabitauskienė teigė, kad bendrovėje atlyginimai peržiūrimi du kartus per metus, atsižvelgiant į įmonės rezultatus, rinkos sąlygas, darbuotojų kompetencijas, ieškoma galimybių juos didinti.

"Kiekvienais metais sudaromas papildomas darbo užmokesčio didinimo fondas, – paaiškino S.Nezabitauskienė. – Priklausomai nuo sąlygų, atlyginimai didinami nuo 5 iki 10 proc. Nuolatos stengiamės suteikti galimybę savo darbuotojams užsidirbti daugiau, todėl dalis atlygio yra kintama ir priklauso nuo rezultato. Manome, kad taip kiekvienas gali atskleisti savo kompetencijas ir prisidėti prie bendro įmonės klestėjimo."

Papildomos naudos

Daugelyje įmonių darbuotojų kaitą mažina žmonėms skiriamos papildomos naudos (draudimas, sveikatinimas, poilsis ir pan.), nes darbuotojai vertina ne tik atlyginimo didinimą, bet ir darbdavių požiūrį į juos.

"Visiems darbuotojams, įskaitant ir visus darbininkus, papildomų naudų paketą stipriai išplėtėme praėjusių metų pradžioje, pasiūlę privatų sveikatos draudimą, sporto ir sveikatingumo kompensavimą per inovatyvią "Stebby" platformą, papildomą laisvadienį gimtadienio proga. Šios lengvatos papildė kitas, kurios yra jau daug metų", – vardijo J.Gedrimė iš "Švyturio-Utenos alaus".

Ir "Volfas Engelman" bendrovėje nuolatos atnaujinamas motyvacinių naudų darbuotojams paketas, kurį šiuo metu sudaro daugiau kaip 20 priemonių.

"Darbuotojams skiriame dalinį kelionių į darbą viešuoju ar nuosavu transportu finansavimą ar lėšų mokytis. Apskritai edukacijai skiriame daug dėmesio: organizuojame akademiją skyrių vadovams, bendraujame su aukštosiomis mokyklomis ir dalyvaujame naujame pameistrystės projekte, – paaiškino S.Nezabitauskienė. – Piniginėmis dovanomis pamaloniname jubiliatus, taip pat asmenines šventes švenčiančius, iš dalies finansuojame sporto užsiėmimus ir komandines išvykas, rengiame progines šventes, o dėl pandemijos neįvykusį kalėdinį renginį pakeitėme dovanų kuponais darbuotojams.

Praėjusiais metais atsirado ir naujas pasiūlymas – skiepai nuo erkinio encefalito mūsų prekybos kolegoms, kurie daug laiko praleidžia renginiuose. Šiais metais pasirūpinome, kad mūsų darbuotojams kuo anksčiau būtų sudarytos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19."

VDU didėjimo dinamika

Pasak Statistikos departamento, vidutinė alga, atskaičiavus darbuotojo mokesčius, šalies ūkyje 2020 m. sudarė 913,1 euro ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 11,1 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 977 eurus ir buvo 13 proc. didesnis, privačiame – 885 eurus ir buvo 10,1 proc. didesnis.

Statistikos departamento teigimu, darbo užmokesčio padidėjimui praėjusiais metais įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, MMA, darbo užmokestis gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 liga, darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams ir dėstytojams, mokslo darbuotojams, taip pat išmokėtos priemokos pareigūnams ir darbuotojams, suvaldžiusiems ekstremaliąją situaciją, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. Ši VDU didėjimo statistika nulemta valstybės biudžeto lėšomis. Verslas tam turėjo rasti savų resursų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

verslus tureti nori visi, dirbt jiems nenori niekas

verslus tureti nori visi, dirbt jiems nenori niekas portretas
Paskutinis liaudies sukurtas posakis - Lietuvoje dirba tik ukrainieciai, rusai ir baltarusisi, lietuviai nedirba. Sukaupusieji po kelis tūkstantukus puolė kurti savo versliukus su itin žemos kvalifikacijos žmonių įdarbinimu, tokių durniukų sutinkančių dirbti už minimalią algą net neatsirado – ir liko naujieji neva verslininkai su savo verslais ant bankroto slenksčio. Tuoj pasipils bankrotai, sunyks tos naujosios kavinės ir kiti pertekliniai versliukai, kai visi daro tą patį, tie patys verslai ir jų modeliai, visur tereikia durniukų, sutinkančių dirbti už skatikus ar net visai be algų – apiformina visokias skolas ar savanoriais – žmonės gauna maisto davinius ir pirmyn – statykit ‚gerovės‘ valstybę, tėra svarbu skubiai nugręžti dirbančiuosius ir dar skubiau rinkti mokesčius, nes verslas jų jau nebemoka, skola Sodrai virš 200 milijonų.

Taip būtų teisinga.

Taip būtų teisinga. portretas
Seimo nariams tokį atlygi juk jie dirba nekvalifikuota darbą .Viska už juos atlieka jų padėjėjai.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių