- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia Lietuvos banko gyventojų apklausa, atlikta 2021 m. rudenį, siekta išsiaiškinti pasitenkinimą finansų rinkos dalyvių teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Viena iš jų – vartojimo kreditus.
Apklausos duomenimis, net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad, kreipdamiesi dėl vartojimo kredito suteikimo, naudojosi bankų paslaugomis, kitų vartojimo kredito davėjų paslaugomis naudojosi 10 proc. respondentų, tarpusavio skolinimosi platformų paslaugomis – 9 proc. respondentų, 6 proc. naudojosi kredito unijų paslaugomis. Didžioji dalis apklausos respondentų nurodė, kad jiems yra suprantami vartojimo kredito produktai (išperkamoji nuoma, vartojimo paskola, kredito limitas).
Svarbiausi veiksniai, įsigyjant vartojimo kreditą, yra vartojimo kredito kaina (tai svarbu 84 proc. respondentų), aiškus produkto aprašymas suprantama kalba (85 proc. respondentų) ir greitas, paprastas įsigijimo procesas (81 proc. respondentų). Mažiausiai svarbus veiksnys įsigyjant vartojimo kreditą yra galimybė įsigyti kredito produktą nuotoliniu būdu (74 proc. respondentų).
Didesnė dalis vartojimo kreditą turinčių respondentų (56 proc.) nurodė, kad, prieš įsigydami paslaugą, palygina kelių vartojimo kredito davėjų teikiamus pasiūlymus, todėl išsirenka geresnį jų poreikius atitinkantį vartojimo kredito produktą. 14 proc. vartojimo paskolos gavėjų nurodė, kad gavo tik vieną pasiūlymą.
Vertinant skirtingų kredito produktų palyginimą, 37 proc. respondentų buvo labai paprasta palyginti vartojimo kredito pasiūlymus. Tačiau, vartotojų pasiteiravus, kokias sąlygas lengva arba sunku palyginti, iš apklausos duomenų matyti, kad vartojimo kredito gavėjams panašiai sudėtinga palyginti tiek informaciją apie palūkanas (47 proc.), tiek taikomus mokesčius (44 proc.) ir sutarties sąlygas (42 proc.).
Lietuvos bankas nuolat skatina vartotojus lyginti skirtingų vartojimo kredito davėjų pasiūlymus ir atkreipti dėmesį ne tik į taikomas palūkanas. Ir į bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro visos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (palūkanos ir visi su vartojimo kreditu susiję mokesčiai), t.y. pinigų suma, kurią žmogus turi sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu per visą sutarties laikotarpį.
Apklausos metu net 32 proc. vartojimo kredito gavėjų nurodė, kad niekada netikrina savo turimo vartojimo kredito sutarties sąlygų. Rečiau kaip kartą per metus tai daro 17 proc. vartojimo kredito gavėjų. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas rekomenduoja vartojimo kredito davėjams daugiau laiko skirti kredito sutarties sąlygoms ir vartojimo kredito kainai paaiškinti.
Lietuvos bankas vartojimo kredito gavėjų dėmesį atkreipia į tai, kad net ir sudarę vartojimo kredito sutartį, gyventojai turi teisę ne tik pasitikrinti, ar vartojimo kredito sąlygos atitinka asmeninius poreikius, tačiau gali pasidomėti ir galimybe pakeisti vartojimo kredito davėją, kuris galėtų kredito gavėjui pasiūlyti geresnes ir poreikius labiau atitinkančias sąlygas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės4
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai10
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...