- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brangymetis Lietuvoje dar nesibaigė: brangs ir geriamasis vanduo, nes dėl didėjančių energetikos sąnaudų vandens tiekimo bendrovės patiria vis daugiau nuostolių. Prognozuojama, kad didžiausi vandens kainų šuoliai bus mažose savivaldybėse. Kada ir kiek brangs geriamasis vanduo? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentu Broniumi Miežutavičiumi.
– Kada turėtų įvykti brangimas?
– Kai Kainų komisija peržiūrės mūsų prašymus, o savivaldybių tarybos patvirtins. Vandens tiekėjai neturi jokios teisės nei piginti, nei branginti paslaugos. Viskas priklauso nuo to, kaip žaliavų kainos susidėlioja rinkoje. Tas įvykti jau seniai turėjo. Jeigu pernai kalbėjome apie minimalius pelnus mūsų sektoriuje, tai dabar apie pelnus mes jau nekalbame. Kalbame, kaip reikės išgyventi šį sunkmetį. Energetiniai resursai sudaro apie 30 proc. visų mūsų sąnaudų. Kai kurios mažosios įmonės gali pritrūkti lėšų.
– Kiek turėtų brangti tiekiamas vanduo?
– Tiek, kad mes galėtume egzistuoti. Tiek mūsų šalis, tiek Europa yra stresinėje situacijoje, vyksta karas ir tik tokiais atvejais paaiškėja mūsų sektoriaus svarba žmonėms. Kuo mes, vandens tiekėjai, geriau dirbame, kuo mes turime mažiau problemų, tuo apie mus kalba ir žino mažiau. Dabar išryškėja problemos, kurios būdavo visuomet, tačiau kai kainos būdavo normos ribose, tiesiog gyvendavome, dirbdavome ir viskas buvo tvarkoje.
– Kodėl mažesni miestai ir miesteliai mokės daugiau?
– Nes mažesnės apimtys, mažiau generuoja pinigų, mažesnės galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Kuo didesnė įmonė, tuo didesnę ekonominio laviravimo laisvę turi. Per parą mes patiekiame apie 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Kad energetikams atsiskaitytume už šį kiekį, mums reikia beveik 200 tūkst. eurų per dieną. Iš čia ir pradeda plaukti visos mūsų bėdos. Įstatyme iki šiol buvo patvirtinta tvarka, jog mūsų kainodara gali būti peržiūrima tik kartą metuose. Dabar kainas reikėtų indeksuoti ir turėtume turėti tokį kainų nustatymo principą, kokiu principu kainos yra nustatomos energetikams.
– Ar bus svarstomos lubos, kiek galėtų kainuoti vienas kubas vandens didmiesčiuose?
– Lubos labai aiškios net ir dabar. Palyginus, kiek žmonės išleidžia pragyvenimui, tai vandeniui išleidžia nepilnus 2 proc. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pas mus vanduo yra praktiškai pigiausias visoje Europoje. Vandens kokybė irgi yra labai gera. Vidutinė kaina Lietuvoje 2–2,5 euro už vieną kubinį metrą. Kiekvienos kompanijos ekonominė situacija yra skirtinga ir kiekvienai kompanijai kainą nustatys Kainų komisija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas nutiks, jeigu nepadidins kainų tiek, kiek norite?
– Reikės skolintis. Reikės eiti į bankus, ieškoti užstato, prašyti savivaldybės, Vyriausybės pagalbos. Jau dabar nemažai įmonių skolinasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: kai kurios profesijos žiniasklaidoje gerokai dažniau priskiriamos vienai lyčiai
Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Me...
-
Seimas spręs, ar trumpinti antro būsto išlaikymo terminą parduodant jį su lengvata
Seime skinasi kelią idėja liberalizuoti tvarką, kada nemokant mokesčių būtų galima parduoti antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta. ...
-
R. Karbauskis: dėl partinių reikalų valdantieji gali apleisti mokesčių pertvarką
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad valdantiesiems vertinant savivaldos rinkimų rezultatus ir daugiau dėmesio skiriant savo partijų veiklos analizei, šią savaitę paskelbta mokesčių pertvarka gali ne...
-
Viceministras: didesnė pagalba Ukrainai būtų įšaldytą rusų turtą naudojant koordinuotai
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai. ...
-
K. Navickas su pieno gamintojais ir perdirbėjais aptars paramą, Pieno įstatymą1
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį Pieno taryboje aptars paramos taisykles pieno gamintojams bei planuojamus Pieno įstatymo pakeitimus. ...
-
G. Nausėda: baltarusiškų trąšų klausimas EVT nebuvo keltas1
Išimčių baltarusiškoms trąšoms klausimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį nebuvo keltas, po posėdžio sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Ponas Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius...
-
Seimas dar kartą atidėjo terminą, iki kada galima prašyti miško už neatgautą žemę1
Seimas pratęsė gyventojams, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą. ...
-
Ministrė: nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą5
Už pirmą būstą nemokėjusios nieko, jau po trejų metų jaunos šeimos turės naują mokestį. Finansų ministerija stumia platesnį nekilnojamojo turto mokestį. Finansų ministrė teigia, kad pusės gyventojų šis mokestis nė nepalies, pran...
-
Seimas: bankrutavus darbdaviui, išmokas darbuotojai gaus palankesnėmis sąlygomis1
Seimas leido nuo liepos skirti išmokas iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo palankesnėmis sąlygomis. ...
-
Verslo nuomonės įtakos reitingo lyderiai – N. Mačiulis, Ž. Mauricas, M. Dubnikovas9
Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas. ...