Valstybės kontrolė: yra rizikos, kad Lietuva iš RRF gali gauti mažesnį finansavimą

Iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuva kiek vėluodama praėjusią savaitę papašė išmokėti pirmąjį išmoką – 565 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet sakė, jog Komisija per kelis mėnesius įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.

Pasak VK, Vyriausybė tinkamai neįgyvendino šešių rodiklių, o dar trys apskritai gali neduoti laukto rezultato.

„20 iš 26 audituotų pirmojo mokėjimo prašymo rodiklių pasiekti pagal ES įsipareigojimus, tačiau trys iš jų gali neduoti laukto poveikio įgyvendinant Lietuvai svarbias reformas, susijusias su netaršių transporto priemonių skatinimu, mokesčių sistemos subalansavimu ir mokyklos tinklo pertvarka“, – pirmadienį pranešė VK.

Jeigu teismas priimtų neigiamą sprendimą šiuo klausimu, yra rizika, kad valstybė iš ES galėtų negauti  dalies numatyto finansavimo.

Lietuvos įsipareigojimų pagal RRF planą auditą atlikusi VK vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė BNS sako, jog Vyriausybė turėtų dar padirbėti su šešiais įsipareigojimais – tai aiškesnis atvirų duomenų ir suaugusiųjų orientavimo paslaugų teikimo reglamentavimas, Nekilnojamojo turto įstatymo projektas, Viešojo ir privataus sektorių partnerystė, Darnaus judumo fondo veiklos pradžia bei su inovacijų skatinimo funkcijų konsolidavimu susiję valstybės įsipareigojimai. 

Jos teigimu, yra rizikos, kad EK nepatvirtinus šių įsipareigojimų Lietuvai būtų sumažintas finansavimas.

A. Purlienės teigimu, vienas iš 33 būtinų įgyvendinti rodiklių buvo įsipareigojimas Seimui pateikti NT mokesčio įstatymo projektą. Finansų ministerija jį viešai pristatė tik praėjusią savaitę, o pateikti parlamentui planuoja tik pavasarį, be to, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas apskritai suabejojo, ar toks įstatymas bus priimtas.

„Panašiai yra ir su Darnaus judumo fondu – nors jis oficialiai pristatytas, tačiau dar nepradėjo veikti, nes dar nesutarta dėl jo finansavimo“, – BNS sakė auditorė.

„Vyriausybė taip pat turėjo įsteigti Inovacijų agentūrą bei atsisakyti savo dalies šioje įstaigoje, tačiau teismuose valstybės kaip dalininkės akcijų pardavimo procesas stringa“, – pridūrė ji.

Auditorės teigimu, dar prasčiau yra su mokyklų tinklo pertvarka – nors ją numatantis įstatymas priimtas, tačiau buvo apskųstas Konstituciniam Teismui.

„Jeigu teismas priimtų neigiamą sprendimą šiuo klausimu, yra rizika, kad valstybė iš ES galėtų negauti  dalies numatyto finansavimo“, – sakė A. Purlienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusį ketvirtadienį sakė, kad vienas laiku neatliktų įsipareigojimų buvo naujas NT mokesčio modelis – atnaujintą jo projektą Finansų ministerija pateikė praėjusį trečiadienį.

Lapkričio pradžioje skelbta, kad Vyriausybė laiku neatliktų „namų darbų“ atidėjo pirmąjį prašymą Komisijai, o be NT mokesčio, nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir nepakeista Strateginio valdymo metodika.

Finansų ministerija BNS tuomet informavo, jog Darnaus judumo fondo nuostatus lapkričio 23 dieną jau patvirtino Vyriausybė, tuo metu Strateginio valdymo metodikos projektas viešai paskelbtas lapkričio 24 dieną, o šią savaitę jį planuojama svarstyti Vyriausybės posėdyje.

Lietuva praėjusią savaitę pateikė EK pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš RRF plano. EK turėtų per du mėnesius jį įvertinti ir pritarus ES Tarybai skirti paramą už pirmuosius 33 rodiklius. 

G. Skaistė anksčiau pripažino, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žadėjo tai padaryti iki metų pabaigos, o prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš šio plano skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.