- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.
„Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas. Labai mažai pajamų surenkama iš turto, aplinkosauginių mokesčių, yra problemų su tam tikrais mokesčių tarifais, lengvatų baze. Tai tas problemas reiktų spręsti“, – penktadienį Seimo Audito komitete svarstant 2023 metų biudžeto projektą teigė VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė jos klausė, ar siekiant sumažinti valdžios deficitą reikalinga „pilna“ mokesčių reforma, ar daugiau pajamų galima surinkti ir pavienėmis priemonėmis.
R. Ibelhauptaitės teigimu, valstybės biudžeto deficitą sumažinti galima nebūtinai didinant pajamas, bet ir mažinant išlaidas.
„Labai sveikintina priemonė – išlaidų peržiūra, atsisakant nenaudingų ar dubliuojančių išlaidų. Tarp tokių priemonių, žinoma, gali būti ir kitų, nebūtinai susijusių su pajamomis“, – kalbėjo VK atstovė.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas komitete sakė, kad į suplanuotą 4,9 proc. 2023 metų biudžeto deficitą „įeina maksimalūs asignavimai“ kai kurioms priemonėms, pavyzdžiui, Ukrainos karo pabėgėliams, energijos kainų kompensacijoms.
Pasak jo, šios laikinos pagalbos priemonės sudaro 2,4 proc. BVP: „Jeigu tai išimtume, turėtume minus 2,4 proc.“
Jo teigimu, dėl neprognozuojamos neigiamos karo Ukrainoje įtakos neplanuojama mažinti 2023 metais numatytų viešųjų išlaidų.
„Dėl viešųjų išlaidų mažinimo, kol kas tokių planų nėra. Į tą kryptį minčių Finansų ministerijoje šiai dienai nėra“, – Audito komitete tvirtino viceministras, atsakydamas į R. Budbergytės klausimą, kaip bus elgiamasi su kitų metų biudžete suplanuotomis viešosiomis išlaidomis, jeigu „visos neigiamos karo rizikos realizuosis“.
„Ar esate pasiruošę padaryti rimtus, drastiškus sprendimus? Ar turite pasvarstymų? Kalbu apie viešųjų išlaidų mažinimą, o tai liečia ir žmonių pajamas, ir algas“, – klausė parlamentarė.
„Tai, su kuo atėjome, yra rimtas paketas, kuris padės atlaikyti ekonomikai iššūkius, kurie ateina iš karo“, – pridūrė M. Liutvinskas, pabrėždamas, kad jei reikės, Vyriausybė kitąmet pasiūlys perskirstyti biudžeto išlaidas.
Viceministras taip pat sakė, kad 2022 metų faktinis valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis nei planuotas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas pabrėžė, kad 2023 metais valstybės skolos aptarnavimo išlaidos išaugs 0,2 procentinio punkto iki 0,5 proc. BVP.
„Jeigu 2022 metais palūkanoms mokėti išleidome 0,3 proc. BVP (197 mln. eurų) , tai 2023 metais, planuojama, kad išleisime 0,5 proc. BVP, arba 340 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau“, – komitete teigė jis.
VK prognozuoja, kad 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas bus artimas planui – 4,9 proc. BVP, tačiau pabrėžia, kad dėl rizikų jis gali būti ir didesnis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS spalio pradžioje teigė, jog ministerija yra parengusi mokesčių lengvatų peržiūrą, tačiau nemano, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu turėtų ją teikti svarstyti bei priimti. Rugsėjį ministrė sakė, kad nauji mokesčiai turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Vyriausybei mažinti mokesčių lengvatų, įvesti aplinkosaugos mokesčius.
Vyriausybė šiemet atsisakė planų įvesti automobilių taršos mokestį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...